| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kernavė - jau Pasaulio paveldo sąraše
Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Šis sprendimas priimtas Kinijoje vykusioje 28-joje UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijoje, pranešė Kultūros ministerija. Pasak Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Inos Marčiulionytės, jokių kliūčių dėl Kernavės archeologinės vietovės įrašymo į UNESCO saugomų objektų sąrašą nekilo - ekspertų įvertinimas buvęs labai geras, tačiau jie įspėję, kad ši teritorija turės būti labai atsakingai saugoma, nepažeidžiant apsauginių zonų, nevykdant statybų. Iki liepos 7 dienos Kinijoje vykusioje UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijoje į pasaulio paveldo sąrašą buvo numatyta įtraukti beveik 40 kultūros ir gamtos objektų visame pasaulyje. Juos pristatė 36 pasaulio šalys: Andora, Australija, Azerbaidžanas, Bahreinas, Kinija, Kipras, Šiaurės Korėja, Danija, Estija, Vokietija, Vengrija, Islandija, Indija, Indonezija, Iranas, Izraelis, Italija, Japonija, Jordanija, Kazachstanas, Lietuva, Malis, Meksika, Mongolija, Marokas, Norvegija, Panama, Lenkija, Portugalija, Rusija, Sent Lusija, Serbija ir Juodkalnija, Pietų Afrika, Švedija, Togas ir Jungtinė Karalystė. Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybės, pasirašiusios Pasaulinio gamtos ir kultūros paveldo globos konvenciją, atstovai, tarp jų - ir Lietuvos. 1972 metais priimtą Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo globos konvenciją yra pasirašiusios 178 šalys. Pasaulio paveldo komitetas yra atsakingas už Pasaulinio gamtos ir kultūros paveldo globos konvencijos įgyvendinimą ir sprendžia dėl objektų (vertybių) įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti 754 objektai 129 valstybėse, iš jų: 582 - kultūros objektai, 149 - gamtos ir 23 - mišrūs. Unikaliais pasaulio kultūros objektais yra pripažintas Vilniaus senamiestis (1994 m.) ir Kuršių nerija (2000 m.). Kernavė pirmą kartą kronikose paminėta prieš 725 metus kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda. XIII amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų. 196,2 hektaro plote prieš penkiolika metų įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas yra per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi. Joje yra daugiau kaip 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų - didžiausias Lietuvoje gynybinis penkių piliakalnių kompleksas. Istorikų duomenimis, Pajautos slėnyje yra buvęs medinis viduramžių miestas. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis sakė, kad UNESCO globa Kernavei reiškia, jog šios unikalios vietovės saugotojais rezervato darbuotojai bus nebe vieni - tai būsiąs ir Lietuvos valstybės reikalas. Rezervato teritoriją sudaro 194,4 ha, o jo apsauginę zoną - 2455,2 ha. Būtent šioje buferinėje zonoje, kuo arčiau patogioje vietoje esančio ir gausiai lankomo unikalaus objekto, ne vienas norėtų įsikurti, pradėti statybas, todėl valstybinės įstaigos turės griežčiau reglamentuoti Kernavės rezervato apsaugą, - sakė S. Vadišis. Grėsmingiausiu pavojumi Kernavės kultūriniam rezervate direktorius įvardijo didžiulį lankytojų srautą mažai archeologiškai ištyrinėtoje vietovėje. Jeigu nesiimsime griežtų rezervato apsaugos priemonių, po penkerių metų galime būti išbraukti iš Pasaulio paveldo sąrašo - būtent po šio laikotarpio Pasaulio paveldo komitetui teks pateikti ataskaitą apie objekto būklę, sakė S. Vadišis. Po 25 metų darbo archeologai ištyrinėjo 1,5 proc. visos archeologinės vietovės ir joje surinko apie penkiolika tūkstančių radinių. Dar nerodytus eksponatus po keleto metų numatoma eksponuoti ekspozicijoje rekonstruotame muziejaus pastate. Medžiaga Kernavei nominuoti pradėta rengti 2002 metų rudenį. Nominacinėje byloje pabrėžta, jog Kernavės kultūriniame rezervate esantys paveldo objektai yra reikšmingi ne vien nacionaliniu mastu. Kernavė yra ne tik viena iškiliausių Lietuvos proistoriją liudijančių vietovių, ji ne mažiau svarbi ir visos Europos istorijai. Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |