Pirmasis puslapis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
    ir žmonės
Literatūra
Lietuva
Nuomonės
Atmintis
Darbai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dainuojantis kaimas

Koncertuoja Germaniškio etnografinis ansamblis „Vijoklis“. Dešinėje akordeonu groja vadovė Zita Biliakienė

Atgimimo pradžioje didžiuosiuose miestuose susikūrė tėviškėnų klubai, turėję tikslą artimai bendrauti su savo vaikystės parapijų žmonėmis, mokyklomis – visa gimtojo krašto bendruomene. Praėjus penkiolikai metų, dalies klubų veikla prigeso, kai kurių visai nebeliko. Taip neatsitiko su Vilniaus biržiečių klubu „Krivūlė“, kuriam daug metų vadovauja LR Seimo kancleris Arvydas Kregždė. Keletą kartų per metus vyksta Vilniaus biržiečių ir Biržuose bei jų apylinkėse gyvenančių žmonių susitikimai. Pasidžiaugiama naujomis, biržiečių parašytomis ir išleistomis knygomis, pasiklausoma turiningo koncerto ar kokiai nors progai skirtos paskaitos ir kt.

Mielai laukiamas vilniečių svečias – Germaniškio etnografinis ansamblis „Vijoklis“, vadovaujamas mokytojos Zitos Biliakienės. Birželio pradžioje šis ansamblis linksmino Vilniuje gyvenančius biržiečius gausaus lietaus nupraustame Antakalnio pušyne, romantišku vardu pavadintoje Svajonių alėjoje. Nors dainininkai ir muzikantai netinginiavo, šventės įkarštyje vilniečių svečiai mielai pasakojo apie savo kaimą, žmonių darbus, rūpesčius ir džiaugsmus. Jie norėjo perskaityti straipsnį apie savo kaimą katalikiškame laikraštyje „XXI amžius“.

Žvelgiant iš sostinės, Germaniškis – vienas toliausiai į šiaurę nutolusių kaimų. Net ir Biržų rajone jis yra vienas atkampiausių kaimelių. Norint pasiekti rajono centrą, Germaniškio žmonėms tenka sukarti net dvidešimt kilometrų; iki Nemunėlio Radviliškio, tai yra savosios parapijos bažnyčios, taip pat netrumpas kelio gabalas – aštuoni kilometrai. Kiek arčiau buvo Suosto bažnyčia, bet ji sudegė. Kadangi kaimas įsikūręs kairiajame Nemunėlio krante, priešais Skaistkalnę, esančią Latvijoje, žmonės dalyvauti pamaldose eina į Skaistkalnės bažnyčią. Kone visi jie moka kalbėti latviškai. Tačiau esama senų, pasiligojusių žmonių, kuriems ir ši bažnyčia nelengvai pasiekiama. Tačiau kaip toje patarlėje: „Prie gero noro nėra blogo oro“. Veikli moteris Regina Ukrinienė, privatizavusi buvusio kolūkio valgyklos pastatą, tris kartus per savaitę jį taip sutvarko, kad tiktų šv.Mišioms, kurias aukoja iš Nemunėlio Radviliškio atvažiavęs kunigas. Tačiau ir tai dar ne viskas. Germaniškiečiai savame kaime nutarė statytis maldos namus – koplyčią. Prašalaičiui, vis girdinčiam apie kaimo žmonių dejones dėl prasto gyvenimo, tai atrodo nereali svajonė. Tačiau germaniškiečiai tiki savo idėja.

Kaimas seniai atprato dejuoti. Kaimas dirba. Gerai sekasi ūkininkui Henrikui Bertuliui, turinčiam apie keturis šimtus hektarų žemės, auginančiam miežius, rapsus, gaunančiam paramą iš SAPARD fondo. Darbą apvainikuojanti sėkmė – ne tik nauda ūkininkui, tai ir darbo vietos kaimynams. Be to, čia pat dešimtmetė mokykla, paštas, kultūros namai, medicinos punktas. Tai irgi darbo vietos. Germaniškyje geros, derlingos žemės. Kiekvienas gyventojas turi savo didesnį ar mažesnį ūkelį. Nemunėlyje dar neišgaudytos visos žuvys. Čia tebesiveisia lydekos, žiobriai, kuojos…

Iš Germaniškio žmonės niekur nebėga. Čia kuriasi jaunos šeimos, auga vaikai. Gaila, kad, užėjus vaikų darželių naikinimo vajui, buvo uždarytas darželis, kurio pastatas teberiogso be langų, be durų tarsi kokia pamėklė. Oi, kaip dabar būtų reikalingas darželis. Ne kiekvienoje šeimoje yra močiutė, galinti prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kaimas didžiuojasi savo senoliu Petru Mačėnu, sulaukusiu 98 metų. Visi linki jam sulaukti šimtojo gimtadienio.

Po darbo žmonės du kartus per savaitę renkasi repetuoti. Etnografinį ansamblį „Vijoklis“ puoselėja per dešimt žmonių. Vadovė mokytoja Zita aplankė seniausius kaimo žmones, užrašė autentiškas dainas, papročius. Todėl „Vijoklio“ dainos nukelia klausytoją į XX a. vidurį ir dar senesnius laikus, todėl taip malonu širdžiai, kai jų klausaisi. Ne kartą koncertuota Skaistkalnėje, kurioje gyvena daug lietuvių, kurios ir kiti gyventojai gerai supranta lietuvių kalbą, Grenstalėje, Bauskėje, Vilniuje. Pasakoja ilgametė ansamblio dalyvė Milda Juozeliūnienė: „Dainuoju per keturiasdešimt metų. Ir seniau daug koncertuodavome. Su koncertais apvažinėjome visą Biržų rajoną. Aplankyta Nemunėlio Radviliškis, Klausučiai, Legailiai, Latveliai, Kirkilai… Mūsų koncertai nemokami. Ansambliečiams taip pat niekas nė cento nemoka. Mums patinka dainuoti, tai ir dainuojame“.

Prie kultūros namų, kuriems vadovauja Regina Ražukienė, veikia kaimo kapela „Nemunėlis“, taip pat dainuojanti ir koncertuojanti.

Netrukus dainuojantis kaimas Germaniškis švęs keturių šimtų metų jubiliejų.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Biržų rajonas

© 2004 "XXI amžius"