Pirmasis puslapis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
    ir žmonės
Literatūra
Lietuva
Nuomonės
Atmintis
Darbai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Radau poezijos aukso…“

Poetą Alfą Pakėną sveikina muziejininkės (iš kairės) Virginija Paplauskienė ir Nijolė Majerienė

„Vieni knygos autorių sveikina įteikdami gėlių, kiti – draugiškai paspausdami ranką, aš gi sveikinu jį daina“, - sakė dainininkė ir gitaristė Ilona Papečkytė, birželio 17-ąją Kaune, Juozo Grušo memorialiniame muziejuje, pradėdama „Naujojo lanko“ leidyklos šiemet išleistos Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojo Alfo Pakėno eilėraščių knygos „Vilnonė provincija“ pristatymą, ir padainavo pagal liaudies menininko Ipolito Užkurnio žodžius sukurtą dainą „Ačiū, aušra“.

J.Grušo memorialinio muziejaus skyriaus vedėja Nijolė Majerienė maloniai prisiminė A.Pakėną, anksčiau šiame muziejuje dirbusį budėtoju ir sodininku, supažindino susirinkusiuosius su renginio svečiais – Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatu poetu Donaldu Kajoku, „Vilnonės provincijos“ dailininke Džiuljeta Raminta Čebatoraite, poete ir prozininke Aldona Ruseckaite ir kitais. Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Dainavos“ filialo vedėja Vilma Urniežiūtė paskaitė A.Pakėno kūrybos.

Pasak D.Kajoko, kai prieš kelerius metus A.Pakėnas į „Nemuną“ atnešė savo eilėraščių, jis net nežinojo, kad Alfas eiliuoja, ir labai nudžiugo (žinoma, perskaitęs jo atneštus kūrinius), jog į Kauną lyg iš dangaus nukrito nepaprastai įdomus poetas. Vertindamas „Vilnonę provinciją“, D.Kajokas pastebėjo, kad knygoje, kurią galima vadinti rinktine, išspausdinti ilgo laikotarpio eilėraščiai, bet jie nedisonuoja, gal tik kai kuriems anksčiau parašytiesiems šiek tiek trūksta meistriškumo. Žavi A.Pakėno eilėraščių romantinis čechoviškas graudulys, autoriaus gebėjimas atsargiai ir savitai prisiliesti prie amžinai gyvos tradicijos – Jono Aisčio, Salomėjos Nėries, Antano Miškinio, Pauliaus Širvio kūrybos. D.Kajoko įsitikinimu, labai vykęs knygos pavadinimas – „Vilnonė provincija“. Jis tarsi aliuzija į meną: kas jis iš tiesų yra – tikrovė ar jos atspindys. Konversiškas, pavyzdžiui, ir Kęstučio Navako knygos „Žaidimai gražiais paviršiais“ pavadinimas. Iš tikrųjų jo eilėraščiuose žaidžiama ne gražiais paviršiais, o itin rimtai, skverbiamasi giliai į pasąmonę. „A.Pakėnas – provincijos dovana Kaunui. Dovana, neketinanti mūsų miesto palikti“, - baigdamas pabrėžė D.Kajokas.

Kaip visada šmaikščiai apie A.Pakėną ir jo kūrybą kalbėjo poeto viršininkė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė A.Ruseckaitė. Jos žodžiais, Alfas – tikras poetas: subraižė darbo stalą, dažnai kažkur nulindęs rūkydavo ir neskubėjo leisti knygos, nors ji savo valdinį ragindavusi. Ta neskuba direktorę stebindavusi. (Aš gi visiškai nesistebiu: Alfas nėra ir niekada nebuvo grafomanas ir, matyt, jautė parašysiąs dar geresnių eilėraščių – V.V.)

A.Pakėnas, padėkojęs Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėjai Virginijai Paplauskienei už skatinimą surengti „Vilnonės provincijos“ sutiktuves ir J.Grušo memorialiniame muziejuje, papasakojo, kad eilėraščių rinkinys būtų išėjęs daug storesnis, jei jis nemažai savo eilėraščių nebūtų išdalijęs bičiuliams (vien poetas Alis Balbierius jų turi net keturiolika), jog Viktoras Alekna 1976 metais septynių egzempliorių tiražu išleido jo knygelę „Raudonas aušros gaidys“, jog dabar svajojąs išleisti antrąjį eilėraščių rinkinį „Vyrai dainuojančiuose šuliniuose“. Poetas gal juokaudamas, o gal rimtai sakė bijojęs „Vilnonę provinciją“ duoti redaguoti griežtajam D.Kajokui, nes manęs, kad tuomet iš jo knygos liksią kokie penki eilėraščiai, ir dėl redagavimo susitaręs su poetu Robertu Keturakiu. Dėl viso pikto vėliau jį paklausė, ar nebus autoriui dėl šio rinkinio gėda. „Ne“, - atsakė redaktorius, nes jau buvo atidžiai perskaitęs rankraštį. A.Pakėnas prisiminė, kaip poetai Aldona Puišytė ir Edmundas Janušaitis jo vis teiraudavęsi, ar jau parengęs savo eilėraščių knygą.

Taip, kad „Vilnonė provincija“ yra išties vertinga knyga, liudijo ir po pristatymo, gurkšnojant kavą, sultis ir stipresnius gėrimus, ilgai netilę pokalbiai apie ją. Savo nuomonę A.Pakėnui skubėjo išsakyti žurnalistas ir prozininkas Mantas Lideikis, rašytojas Vaidotas Oškinis ir dar ne vienas poezijos mėgėjas.

Knygos „Vilnonė provincija“ pristatymas baigėsi jos autoriaus skaitomais eilėraščiais ir dar viena I.Papečkytės daina. V.Paplauskienė A.Pakėnui ir D.Kajokui įteikė gėlių, o Alfo žmonai Nidai jos gimtadienio proga – įstabią rožę.

Vladas VAITKEVIČIUS

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"