|
Įniršis ir neviltis
Birželio 22-ąją, tik pasirodžius pranešimams apie labai sėkmingą čečėnų laisvės kovotojų operaciją kaimyninės Ingušijos sostinėje Nazranėje ir kitose vietose, Rusijos prezidentas V.Putinas bemat sušaukė jėgos struktūrų vadovus ir davė jiems tokios pylos, kad generolai, anot Maskvos dienraščio Komsomolskaja pravda, apsipylė šaltu prakaitu ir net ėmė drebėti iš baimės. Ypač teko Rusijos armijos generalinio štabo viršininkui generolui Kvašninui. Tai jo žinioje yra garsusis GRU (vyriausioji žvalgybos valdyba). GRU pareigūnai ne kartą gyrėsi savo žygdarbiais nematomame fronte, sėkmingomis operacijomis užsienio šalyse ir pačioje Čečėnijoje bei visame Šiaurės Kaukaze. Birželio 22-osios čečėnų kovotojų operacija Ingušijoje dar kartą parodė, kad karas Čečėnijoje toli gražu nesibaigė, dargi išsiplėtė už jos ribų.
Tuo įsitikino pats V.Putinas, dviem valandoms atskridęs į Ingušijos sostinę Nazranę ir išvydęs panikos apimtus armijos, saugumo ir FSB karininkus bei žuvusiųjų kūnus, dar gulinčius gatvėse. V.Putinas pats išvydo tai, kas nuo jo buvo slepiama. Pasak Rusijos karinio apžvalgininko Sergejaus Jurjevo, marionetinio Čečėnijos prezidento A.Kadyrovo nužudymas gegužės 9 dieną ir puolimas Ingušijoje buvo visų pirma politinės akcijos, siekiant parodyti pasauliui ir Kremliui, kad okupacinė armija per daugiau nei dešimt metų dar kartą pademonstravo savo visišką bejėgiškumą. Taip pat tai yra dar vienas įspėjimas, kad niekas iš okupantų niekur negali jaustis saugus. Juk kovotojai be jokių problemų įžengė į Nazranę, iššaudė visą Ingušijos milicijos ir prokuratūros vadovybę, sunaikino karinius sandėlius ir pasitraukė nepatyrę jokių nuostolių. Dar daugiau, Čečėnijos prezidentas A.Maschadovas, kovotojų vadas Š.Basajevas oficialiai paskelbė karą Rusijai. Bet nei FSB, nei Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijos į tai nereagavo. Nazranėje jiems apie tai ir buvo priminta. Rusijos karinė prokuratūra ir FSB paskelbė pirmuosius kruvinų įvykių Ingušijoje tyrimo rezultatus. Teigiama, kad birželio 22-osios vakare maskuojamomis uniformomis apsirengę, automatais ginkluoti kovotojai pasirodė Nazranėje ir kituose Ingušijos miestuose. Pasak pranešimo, tai nebuvo iš Čečėnijos atvykę kovotojai, o vietiniai ingušai. Jų akcijos tikslas atkeršyti už jų artimųjų ir giminių masinius areštus bei valymus (začistkas), įvykdytus birželio pradžioje. Kaip rašo dienraštis Izvestija, kovotojai šaltakraujiškai iššaudė Vidaus reikalų ministerijos, OMONo pareigūnus, prokurorus, o buvęs FSB generolas Ingušijos prezidentas Muratas Ziazikovas tūnojo kažkur pasislėpęs, kol atvyko rusų armijos tankai ir šarvuočiai. Pasak Izvestijų, Ingušijos ir okupacinės armijos specialiosios tarnybos neturi nė mažiausio supratimo, kas vyksta jų panosėse.
Kaip sakė Čečėnijos marionetinės vyriausybės vidaus reikalų ministras generolas Alu Alchanovas, kovotojams vadovavo žinomas karo vadas ingušas Magomedas Jevlojevas. Jis yra gimęs Grozne, bet vadovauja ingušų kovotojų operacijoms ne tik Čečėnijoje, bet ir Ingušijoje. Rusijos laikraščiai aprašo detales, kaip vyko kovotojų akcija Nazranėje. Vakarėjant Ingušijos sostinėje Nazranėje pasirodė automatais ginkluoti, maskuojamomis uniformomis vilkintys vyrai juodomis kaukėmis. Jie užėmė prieigas prie valstybių įstaigų, pirmiausia VRM, saugumo ir prokuratūros pastatų bei bazių. Niekas tuo nė kiek nesistebėjo. Tai jau kasdienis dalykas visame Šiaurės Kaukaze. Šie asmenys ėmė tikrinti praeivių vyrų dokumentus. Kariškiai, saugumiečiai, milicijos darbuotojai noriai rodė savo tarnybinius pažymėjimus ir, kaip rašo Komsomolskaja pravda, didžiuodamiesi tai darė, nes galvojo, jog tai savi. Tuo tarpu banditai atsakydavo: Štai jūs mums ir reikalingas. Po neilgo tardymo kovotojų greitosiomis įkurtuose štabuose, saugumo, milicijos ir specialiųjų pajėgų karininkai buvo sušaudomi vietoje.
Po šio netikėto ingušų kovotojų smūgio okupantai dar tebeskaičiuoja nuostolius. Bet jau paskelbta, kad ingušų kovotojai visiškai sunaikino Ingušijos VRM pastatą, septynias karo ir milicijos bazes, pagrobė kelis sunkvežimius su ginklais. Vien tik iš Ingušijos VRM sandėlio Nazranėje paimta 322 automatai, 22 granatsvaidžiai, šeši kulkosvaidžiai, keli šimtai pistoletų, daugybė granatų ir šovinių.
Kovotojai pasitraukė taip pat netikėtai, kaip ir atėjo. Be jokių nuostolių. Teigiama, kad jų buvo nuo 250 iki 1500 žmonių. Ir visi dingo kaip į vandenį, - skėsčiojo rankomis vienas rusų generolas. Tuo tarpu vienas Šiaurės Kaukazo karinės apygardos karininkas sakė, jog kitaip ir būti negalėjo. Pasak jo, Ingušijoje veikia galingas karinis pogrindis. Jo kovotojai dienomis niekuo nesiskiria nuo visų kitų, o naktimis, gavę savo vadų įsakymą, vykdo karines operacijas.
Kremliuje vėl dar kartą ieškoma atpirkimo ožių. Kai kam, aišku, nulėks antpečiai, bet iš esmės net nebandoma ieškoti išeities iš kruvinos aklavietės, kurioje Rusija yra jau antrąjį dešimtmetį.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|