Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Darbai
Atmintis
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tautos šventovė žengia į šviesą

Benjaminas ŽULYS

Tikimasi, kad šv. Kalėdos bus švenčiamos jau atstatytoje Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Lapkritį sukaks 70 metų, kai Kaune, Žaliakalnyje, buvo padėtas ir pašventintas Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios pamatinis akmuo. Per tuos dešimtmečius bažnyčia buvo ne vien statoma, bet sovietmečiu ir ardoma, niokojama, pritaikant ją visai kitoms reikmėms. Joje buvo įkurta Kauno radijo gamykla (kurį laiką – įslaptinta, nes joje buvo gaminama produkcija ir sovietų karo pramonei), apstatyta pilkais standartiniais pastatais. Tuo siekiant iš žmonių atminties ir sąmonės ištrinti Prisikėlimo bažnyčios reikšmę ne vien kauniečių, bet ir visos mūsų tautos gyvenime. Tik vyresniosios kartos žmonės prisimindavo bažnyčios statybą, daug kas saugojo tam įvykiui išleistą žyminį ženklą, tačiau apie tai tik tarp artimesnių žmonių užsimindavo gal puse lūpų, nes nežinia, kas tokių pokalbių klausosi. Tad sovietmečio jaunimas apie to raudonų plytų pastato su iškiliu bokštu virš miesto tikrąją paskirtį beveik nieko nežinojo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visos tautos gyvenimas pakrypo kita linkme, atsigręžta ir į tikrąsias mūsų tautos vertybes, dvasingumą, tikėjimą. Lietuvos patriotai, pažangioji inteligentija tuoj pat prisiminė ir Prisikėlimo bažnyčią. Šventove pradėta rūpintis prieš penkiolika metų. Jai atstatyti imta rinkti aukas, rūpintis finansine parama iš miesto valdžios, šalies Vyriausybės. Nors iš lėto, tačiau Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbai ėmė judėti į priekį. Ypač jie suaktyvėjo pastaruoju metu – tam skatina žmonių dvasiniai poreikiai, taip pat artėjantis garbingas jubiliejus.

Aptarti šių darbų eigos į bažnyčios statybvietę praėjusios savaitės trečiadienį susirinko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, parapijos klebonas, Kauno miesto dekanas kun. Vytautas Grigaravičius, „YIT Kausta” generalinis direktorius Antanas Butkus, šios bendrovės rangos direktorius Valerijus Iziumovas, kunigai, statybos, architektūros specialistai.

Susitikime buvo pranešta, kad nuo 1989 metų Prisikėlimo bažnyčiai atstatyti išleista apie dešimt milijonų litų, kurių maždaug pusė yra aukotojų lėšos. Vien šiemet žmonės paaukojo per 100 tūkst. litų. Iš Kauno miesto biudžeto 2001-2002 metais skirta 50 tūkst. litų, po metų – iš Savivaldybės privatizavimo fondo – dar 100 tūkstančių.

Šiemet atlikta darbų maždaug už 600 tūkst. litų. Kaip sakė parapijos klebonas kun. V. Grigaravičius, jau nutinkuotos priekinė ir galinė bažnyčios išorinės sienos, visiškai įrengta zakristija, į ant bažnyčios stogo įrengtą terasą vedanti laiptinė. Šioje terasoje jau veikia puošni, išraiškinga koplyčia. Joje neseniai sutuokta pirmoji jaunavedžių pora. Be jokios abejonės, tokių santuokų bus ir daugiau.

Šiemet dar laukia granitinės, elektra šildomos grindų dangos, sienų tinkavimo, apdailos, patalpų apšvietimo, vėdinimo, nuotekų šalinimo, priešgaisrinio vandentiekio sistemos darbai.

Bet turimų lėšų jau nepakanka, kad Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia savo jubiliejaus išvakarėse stotųsi visu išoriniu ir dvasiniu ūgiu. Nors pernai ji pagaliau buvo įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą, tačiau šiems metams priimtame Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme bei Valstybės investicijų programoje šventovei atstatyti finansavimas nenumatytas.

Gegužės pabaigoje Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į laikinąjį Seimo pirmininką Č. Juršėną bei ministrą pirmininką A. Brazauską, prašydama Prisikėlimo bažnyčios darbams užbaigti skirti keturis milijonus litų. Sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo priėmė ir Valstybinės paminklosaugos komisija, paveldo specialistai bei aukštųjų mokyklų atstovai.

Nieko nelaukdama, Kauno miesto mero A. Garbaravičiaus pasiūlymu miesto taryba priėmė sprendimą – paimti palankiomis sąlygomis iš banko keturių milijonų litų ilgalaikę paskolą tolesniems darbams finansuoti. Paskola bus grąžinta ir su ja susijusios įmokos bus įmokėtos iš Savivaldybės biudžeto. Šie pinigai pasitarnaus ir kitais metais numatomiems darbams. Tai – pastato rūsio pritaikymas parapijos salei, sienų tinkavimas, daug kitų darbų. Dar ketinama įrengti kolumbariumą, kuriame būtų padėtos urnos su iškilių žmonių palaikais.

„O ką darysime su šia teritorija ?“ – klausė „YIT Kausta” generalinis direktorius A. Butkus. Tikrai, pažvelgus iš viršaus nuo apžvalgos aikštelės, matyti kone sąvartynas. Bažnyčios lankytojus, svečius, užsienio turistus toks vaizdas ne itin džiugintų. Dar reikia automobilių stovėjimo aikštelės. Tad visai šiai teritorijai sutvarkyti prireiks dar apie penkis milijonus litų.

Dera paminėti ir tai, kad parengtuose projektuose numatyta, jog Prisikėlimo bažnyčia tarnaus ne vien religinėms reikmėms. Joje galėtų vykti sakralinės muzikos koncertai, rengiamos paskaitos, susitikimai, turistams labai pasitarnaus apžvalgos aikštelė.

Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius į ateitį žvelgia optimistiškai. Jis padėkojo šiandieniniams miesto vadovams už tautos šventovei rodomą dėmesį. Arkivyskupas įsitikinęs, kad ateinančios šv. Kalėdos bus švenčiamos jau atstatytoje Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Kaunas

© 2004 "XXI amžius"