|
Lietuvos padangėje
Jie ir mes
Savo nepriklausomybės šauklius ir vedlius kitos tautos išrinko prezidentais. Pavyzdžiui, čekai Vaclavą Havelą, lenkai - Lechą Valensą, gruzinai Michailą Saakašvilį ir t.t. O mes, lietuviai, ne tik neišrinkome Vytauto Landsbergio Prezidentu, bet dar ir dabar nesiliaujame jį juodinę. Matyt, jau toks lietuvių būdas: pirmiau apspjaudome, apjuodiname žmogų, o tik paskui pastatome jam paminklą. Visa tai rodo, kad esame dar pilietiškai ir politiškai nesubrendusi visuomenė.
Buvome pagonys
Daugelis krikščioniškų tautų savo himnuose nebijo pavartoti žodžio Dievas. Kreipiasi į Dievą, kad Jis saugotų ir globotų jų šalį. Mūsų brolių latvių himnas prasideda žodžiais: Dieve, laimink Latviją, mūs šalelę brangiąją... Mūsų himne žodžio Dievas nėra. Mes, kaip pagonys, prašome saulės, kad ji Lietuvoje tamsumus prašalintų. Gal dėl to Lietuvoje vis labiau niaukiasi padangė...
Partijos ir partijėlės
Dar prieškariu didysis lietuvių poetas Maironis, piktindamasis partijų gausa Lietuvoje, rašė:
O tų partijų tarp mūsų,
tų rietenų ir barnių.
Tiek vargiai pas vargšą blusų
atsiras už marškinių.
Nežinau, ką šiandien pasakytų poetas, bet tų partijų pridygo kaip grybų po lietaus. Viena graži, kita dar gražesnė, viena rėkia garsiai, kita dar garsiau, viena žada daug, kita dar daugiau. Ne veltui jaukaujama: trys lietuviai - penkios partijos. Gal dėl nesusivokimo politikoje ir išrenkame į Seimą visokių klounų.
Soclenktynės
Mums nuo sovietinių laikų į kraują įaugusios soclenktynės. Tai ir lenktyniaujame: kas ilgiau bučiuosis, kas daugiau taurelių ar bokalų išlenks, kas daugiau meilužių įsigis. Net savižudybių skaičiumi pirmaujame pasaulyje. Argi tai ne šaunu?!
Pabudome ir kelkimės
Šiandien žmonės daugiausia keikia valdžią ir blogą orą. Nėra ko kaltinti, valdžią išsirenkame mes patys. Turiu viltį, kad ateityje išmoksime geriau vertinti ir išsirinkti žmones. Juk ir grūdus keletą kartų sijojame. Svarbiausia, kad jau esame NATO ir Europos Sąjungoje. Tai jau džiugūs istoriniai įvykiai. Lietuvai artėja labai atsakingas momentas Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. O rudenį ir į Seimą. Rinkėjai katalikai turėtų būti labai aktyvūs. Bėda ta, kad tautiškai susipratusių, sąmoningų katalikų turime mažai. Būtų labai gerai, jei spaudoje būtų paskelbtos kandidatų pažiūros į dvasines vertybes. Ir skelbti jas ne tik XXI amžiuje, bet ir kituose laikraščiuose, nes XXI amžiui vis uždedamas blokados žiedas. Daugelis žmonių paprasčiausiai nemyli Lietuvos. Tėvynėje jie nemato nieko gero, nors mūsų ekonomika jau pralenkė kaimynų, mūsų duona skaniausia pasaulyje, lietuviai gydytojai atlieka pasaulinio masto operacijas, kariai šlovinami už sumanumą ir drąsą, mūsų verslininkai lenktyniauja su užsienio verslininkais, kaimo turizmo sodybos stebina savo grožiu. Tikrai turėtume padėkoti mūsų protėviams, kad jie tokį nuostabų gamtos kampelį pasirinko, kuriame nėra didelių potvynių, žemės drebėjimų ir kitų stichinių nelaimių.
Atgavome nepriklausomybę. Dabar mums turi rūpėti tikrasis tautos ir valstybės prisikėlimas. Surašymo duomenimis, 80 proc. Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Tačiau sekmadieniais bažnyčią lanko tik apie dešimt procentų tikinčiųjų. Kiti traukia į šiuolaikines šventoves - Akropolius. Dvasinės vertybės mums tampa trečiaeilėmis. Gal todėl mūsų valstybėje dar tiek daug vargo ir negerovių. Abejingumo liūne tūno paliegusi mūsų tautos dvasia. Paliktas likimo valiai tautos prisikėlimo simbolis Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia Kaune. Lietuvos milijonieriai statosi puikias pilaites, keliauja po egzotiškas šalis, o dvasinėms vertybėms pinigų neaukoja. Gražu, kai atstatomi Valdovų rūmai valstybingumo simbolis. Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia mūsų tautos prisikėlimo simbolis. Tautos prisikėlimas šiandien Lietuvai yra pats reikalingiausias.
Gražina NARBUTIENĖ
Jūrė, Marijampolės rajonas
Redakcijos pastaba: skaitytojos laiškas
rašytas prieš Europarlamento ir Prezidento rinkimus. Dėl vietos
stokos negalėjome išspausdinti laiku
© 2004 "XXI amžius"
|