|
Padangė šviesėja
Ką parodė Prezidento rinkimai? Kiekvienas turime susimąstyti ir savęs atsakingai paklausti, į kurią pusę - į Rytus ar Vakarus geriau pasukti? Daugeliui aišku: į Vakarus. Tačiau dalis šalies gyventojų abejoja, blaškosi, nežino, ką jiems daryti, su niekuo nepagrįsta nostalgija žvelgia Rytų pusėn. Istorija primena, kad ten buvome apie 200 metų. Labai prasti prisiminimai apie gerus carus ir sovietinį rojų! Iš dalies ir laikinai politinę padėtį šalyje pavyko pagerinti išsirinkus vakarietiškų pažiūrų Prezidentą.
Taigi mėginsime žygiuoti į Vakarus. Tačiau gera pradžia neužtikrina, jog ir pabaiga bus gera. Reikia, kad visos demokratinės jėgos sutelktų savo pastangas ir Lietuvos padangė taptų giedra. Skraidantį trigalvį paksizmo, Kazimiros ir Viktoro slibiną galima nugalėti tik bendromis demokratinių jėgų pastangomis. Rinkimų rezultatais reikia džiaugtis kaip dar kartą Lietuvai duotu Dievo stebuklu. Dar neaišku, ką iškrės erelis ir gintarinė dama. Ar jie neužmirš savo siūlymų Lietuvos žmonėms gerbti daugumos išrinktą Respublikos Prezidentą. Nereikėtų galvoti, kad paksistai ir jų mylima ledi bus ramūs. Pastaroji jau pareiškė, kad, padedant, jos nuomone, jai palankiam naujam Seimui, jai pavyks tapti Seimo ar Vyriausybės vadove. Ji tikisi, jog Viktoro pagalba Seimas bus rytietiškas. Ką gi apetitas neblogas. Rinkimų rezultatai parodė: dalis Lietuvos rytinių nutautėjusių, mažų gyvenviečių gyventojų, matyt, serga politiniu nenuovokumu, o gal nenori gyventi laisvoje Lietuvoje. Išrinktą Prezidentą vertinsime ne pagal rinkimų rezultatą, bet pagal jo darbus ir veiksmus. Lietuva pradeda tolti nuo Rytų. Suartėjimo, susiliejimo su Rytais trokšta tik mažai protaujantys Lietuvos piliečiai. Tai pasekmė to, kad dalis žmonių nesidomi politika. Jiems seno raugo propagandininkai nuolat kala į galvas: nesidomėkite politika. Tai paksininkų, šustauskininkų, Kazimiros ir panašių veikėjų protų apdorojimo metodas. Išrinktam Prezidentui reikės labai daug pasidarbuoti, kad Lietuva atgautų gerą vardą pasaulyje. Lietuva taps normalia valstybe, kai politika domėsis nors trečdalis jos piliečių. Kai jie supras, kas ką gali ir turi dirbti valstybės valdymo aparate. Dėl to didelė dalis piliečių nepajėgi priimti teisingų protingų sprendimų. Jau Romos laikais pilkoji imperijos masė šaukė: Duonos ir žaidimų. O Jeruzalės sūnūs ir dukros reikalavo: Ant kryžiaus Jį. Ar jie elgėsi dorai, teisingai ir naudingai sau? O jų buvo gana daug. Reikia džiaugtis, kad šiandieninėje, pilkoje Lietuvos padangėje matome pragiedrulius. Tai pavyko atlikti mūsų inteligentijos, dalies verslininkų, akademinio jaunimo, kitų dorų žmonių dėka. Pasižymėjo kauniečiai, dalis Vilniaus ir net Marijampolės gyventojų. Jie balsavo už ateitį, už žengimą į Vakarus, už Valdą Adamkų. Tai ženklas, kad mūsų visuomenė pradeda sveikti, jos jau nesuvilioja neapykanta, pridengta saldžia šypsena. Tačiau šiandien tapo labai patogu dengtis krikščioniškosiomis vertybėmis, krikščioniškais vardais. Lietuvoje daug partinių struktūrų pasivadinusių krikščioniškomis, o jų veikloje krikščioniškumo nėra. Daugelis piliečių nesuvokia, kiek Lietuvoje krikščioniškų partijų. Šiandien reikėtų atstatyti ne tik Prezidentūros gerą įvaizdį, bet ir partijų. Vienos iš jų LKDP (Lietuvos krikščionių demokratų partijos) gerą įvaizdį sutrempė tokie veikėjai- vadai kaip Kazys ir Petras, padedant ir daliai eilinių jos narių. Šiandien Lietuvai reikalinga rimta krikščioniška partija, kurios programos pagrindas būtų Dešimt Dievo įsakymų. Manau, kad tai dabar daro Lietuvos krikščioniškos demokratijos partija. Todėl aš esu jos narys.
Antanas JAKŠYS
Marijampolė
© 2004 "XXI amžius"
|