|
Pavojingi Irano ajatolų planai
Petras KATINAS
Tai, kad islamo radikalų režimas Irane kelia didelę grėsmę taikai ir saugumui, atrodo, pagaliau suprato ir Rusijos prezidentas V.Putinas. Maskva pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiavo su Teheranu, tiekdama branduolines technologijas esą Irano branduolinėms elektrinėms. Rusų specialistai atomininkai ir šiuo metu darbuojasi Irane. Neseniai, Didžiojo aštuoneto susitikimo metu, V.Putinas pažadėjo JAV prezidentui Džordžui Bušui nebetiekti Iranui branduolinių technologijų. Nežinia, ar JAV prezidentas, pasidžiaugęs tokiais pažadais, patikėjo V.Putinu. Tuo labiau kad tai buvo jau ne pirmas kartas, o Rusijos ir Irano bendradarbiavimas įsisavinant taikų atomą vis intensyvėjo. Be to, Irano režimas jau pakankamai apsirūpino tomis technologijomis ir jau turi kitą tiekėją bei sąjungininką. Kaip praneša Prancūzijos didieji dienraščiai, Teheranas ėmė sparčiai kurti pavojingas raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus. Paryžiaus laikraščiai pateikia duomenis, kad, padedant stalinistinės Šiaurės Korėjos specialistams, Irano ajatolų režimas jau baigia montuoti balistines tolimojo veikimo raketas. Manoma, kad jų bandymai sutaps su planuojamu pirmojo Irano žemės palydovo paleidimu. Pasak Irano gynybos ministro Ali Šamchani, tokio palydovo paleidimas planuojamas 2005 metų pabaigoje.
Pernai liepos mėnesį Rusijos kosminių karinių pajėgų atstovas pranešė, jog Irane sėkmingai išbandytos Irano vienos pakopos raketos Šechab 3, varomos skystu kuru. Šios raketos gali gabenti karinius užtaisus, sveriančius daugiau nei toną, 1500 kilometrų atstumu. Raketos Šechab 3 (išvertus Krintančioji žvaigždė), specialistų skaičiavimais, gali pasiekti ne tik pagrindiniu Irano mulų priešu paskelbto Izraelio teritoriją, bet ir JAV karines bazes, esančias Persijos įlankos regione.
Vakarų žvalgybų duomenimis, Irane jau renkamos naujos kur kas galingesnės raketos, kurios gali pasiekti taikinius, esančius už trijų tūkstančių kilometrų. Tų raketų dalys buvo pagamintos Šiaurės Korėjoje ir lėktuvais slapta atgabentos į Iraną. Kariniai ekspertai tvirtina, kad analogiškos raketos, pavadintos Tepchodon 1, dar 1998 metais buvo išbandytos Šiaurės Korėjoje. Kaip tada tvirtino Pchenjanas, o dabar kartoja Teheranas, šios galingos karinės raketos skirtos tik taikiems tikslams taikiam kosmosui įsisavinti, paleidžiant žemės palydovus. Tarptautinio komiteto Už globalinį saugumą pirmininko pavaduotojas mokslininkas atomininkas Aleksandras Pikajevas pareiškė esąs visiškai tikras, kad Iranas kuria ir toliau kurs tolimojo veikimo raketas. Tai ambicingo prestižo dalis. Teheranas visomis išgalėmis stengiasi tapti pirmąja islamiškojo pasaulio valstybe, kuri paleistų į kosmosą savos gamybos palydovą, - sakė A.Pikajevas. Kita vertus, A.Pikajevas priminė, kad tokie žaidimai gali labai skaudžiai atsiliepti karingiems Irano ajatoloms. Juk amerikiečiai niekada nežadėjo atsisakyti smogti branduolinį smūgį netgi neturinčioms branduolinio ginklo valstybėms, jeigu jos kelia pavojų Jungtinių Valstijų saugumui. Vašingtonas tvirtai įsitikinęs, kad Irane kuriamos tolimojo veikimo balistinės raketos netrukus bus apginkluotos branduolinėmis galvutėmis. Todėl pasaulyje gali atsirasti, beje, faktiškai jau atsirado, naujas pavojingos įtampos ir agresijos židinys. Įdomiausia, kad radikalūs Irano islamistai, kiekviename žingsnyje keikiantys visus netikėlius, randa bendrą kalbą su Šiaurės Korėjos stalinistais.
© 2004 "XXI amžius"
|