| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Tebus pašlovinti nenusilenkę
Šiais vyskupo M.Reinio žodžiais galima apibūdinti Katalikų Bažnyčios pasipriešinimo nuožmiai sovietinei okupacijai prasmę. Bolševikinis režimas nuo savo pradžios buvo aršiausias Dievo, Bažnyčios ir tikėjimo priešas. Jau Leninas vadino stačiatikių šventikus vabzdžiais, kuriuos reikia negailestingai traiškyti. Ir traiškė: per revoliuciją, pilietinį karą ir vėliau. Rusijoje buvo sunaikinta dešimt tūkstančių (!) cerkvių, tūkstančiai šventikų negailestingai sušaudyti, nukankinti, įkalinti, ištremti. Vyko neregėto masto ne tik fizinis, bet ir dvasinis genocidas. Rusijoje tarsi įsigalėjo šėtono karalystė. Garbė, padorumas, žmoniškumas, tikėjimas įgavo atvirkštinę prasmę. Pavlikas Morozovas išdavė savo tėvą, ir tai buvo pagal bolševikų moralę sektinu sovietinio patriotizmo, pilietiškumo pavyzdžiu. Buvo sukurta neapykantos frazeologija: darbščiausi valstiečiai, šalies maitintojai, pavadinti buožėmis, buvę įmonių savininkai, inteligentai, aukšti pareigūnai klasiniais priešais (tai buvo pasmerktumo ženklai, reiškę neišvengiamą susidorojimą). Bolševikai naikino prigimtinę žmogaus sąmonę. Įgimtą religingumo jausmą šėtoniškai iškreipė: privertė vietoj Dievo garbinti savo komunistinius stabus Leniną ir ypač Staliną. Vietoj išprievartauto religinio jausmo atsirado nauja religija (tiksliau, antireligija) ateizmas. Suprantama, kuo aršiau buvo prievartaujama žmogiškoji prigimtis, tuo labiau ji tam priešinosi. Blogio imperija priėjo liepto galą. Buvo pasaulio istorijoje imperijų, kurios egzistavo net tūkstantį metų, (pavyzdžiui, Bizantijos), o bolševikų imperijai užteko septynių dešimtmečių. Ji pati save sunaikino iš vidaus, nes blogis naikina pats save. Sovietams okupavus Lietuvą, iš visų gyventojų sluoksnių labiausiai nukentėjo dvasininkai. Buvo represuota 20 proc. visų kunigų, jie atsidūrė lageriuose ir kalėjimuose. Kitų veikla buvo visaip varžoma, jie buvo nuolat sekami, kontroliuojami, ujami. Vyskupas V.Borisevičius buvo sušaudytas 1946 m. lapkričio 18 d. Arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo sovietų triskart kalintas. Arkivyskupas M.Reinys 1953 metais nukankintas Vladimiro kalėjime. Vyskupas Pranciškus Ramanauskas kalėjo Kazachstane, vėliau Abezės invalidų lageryje. Visi šie vyskupai yra tikėjimo kankiniai. Dalis kunigų buvo aktyvūs pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyviai. Jų ginklas buvo ne šautuvas, bet kryžius ir malda. Tauro apygardoje tokie buvo kun. Antanas Ylius Tauro apygardos įkūrimo organizatorius ir kapelionas kun. Justinas Lelešius - Grafas, žuvęs kartu su Birutės rinktinės vadais prie Veiverių 1947 m. rugsėjo 24 d. Jų veiklai savo pranešimą paskyrė istorikas Jonas Gustaitis Marijampolės Tauro muziejaus liepos 10 dieną surengtoje konferencijoje Lietuvos katalikų Bažnyčios dvasininkų kova prieš okupaciją. Kitą pranešimą apie tautiškumo naikinimą skaitė socialinių mokslų daktaras J.Parnarauskas. Minėjimas vyko gausioje dalyvių Marijampolės apskrities viršininko administracijos salėje, į kurią žmones susirinko po šv.Mišių Mažojoje Bazilikoje. Renginyje dalyvavo mons. A.Svarinskas ir vyskupas J.Žemaitis, MIC. Skaudu, kad beveik niekas iš kunigų nepasekė jų pavyzdžiu. Muziejų aplankė tik vienas jaunas kunigas. Po konferencijos buvo aplankytas gėlėmis papuoštas kun. A.Yliaus kapas Marijampolės senosiose kapinėse. Jo giminaičiai kartu su gausiu būriu lankytojų Marijampolės Tauro muziejuje dalijosi prisiminimais apie dramatišką ir herojišką pokarį, apžiūrėjo naują muziejaus ekspozicija Kunigai okupuotoje Lietuvoje. Algimantas LELEŠIUS Marijampolė
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |