Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Gimtas kraštas
Literatūra
Darbai
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius Jonas Paulius II
baigė vasaros atostogas

Baigėsi atostogos - Popiežius atsisveikina su italų kaimelio gyventojais

Popiežius Jonas Paulius II šeštadienio pavakare baigė savo trumpas vasaros atostogas Aostos slėnyje, Alpėse. Į Prancūzijos pasienyje esantį Les Combes kaimą Jonas Paulius II nuvyko liepos 5 dieną, o dabar grįžo į Romą. Tačiau Šventasis Tėvas grįžo ne į Vatikano apaštalinius rūmus, bet į Kastelgandolfo vasaros rezidenciją, kurioje pasiliks gyventi iki rugsėjo mėnesio pabaigos.

Ar suras bendrą kalbą
Europos Komisijos
ir Europarlamento pirmininkai?

Petras KATINAS

Pirmajame Europos Parlamento posėdyje Ispanijos socialistas Chosepas Boreljas išrinktas naujuoju Europarlamento pirmininku EPA-ELTA nuotrauka

Europos Parlamento deputatai savo pirmajame posėdyje Strasbūre naujuoju Europarlamento pirmininku išrinko Ispanijos socialistą Chosepą Borelją. Buvęs pirmininkas airis Patas Koksas atsisakė kelti savo kandidatūrą. Ch.Boreljo išrinkimą lėmė didžiausių Europarlamento frakcijų – dešiniosios Liaudies partijos ir Socialistų susitarimas. Susitarta, kad Ch.Boreljas pirmininkaus tik pusę kadencijos – 2,5 metų, o vėliau pirmininkavimą perims Liaudies partijos atstovas. Tarp kandidatų į EP pirmininkus buvo taip pat Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos siūlytas buvęs komunistinės Lenkijos disidentas, vėliau užsienio reikalų ministras Bronislavas Geremekas.

Katalikų Bažnyčios ir Maskvos patriarchato dialogo galimybės

Mindaugas BUIKA

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, popiežius Jonas Paulius II ir kardinolas Andželas Sodanas privačios audiencijos metu pernai lapkričio pradžioje Vatikane apsikeitė dovanomis. Rusijos prezidentui buvo padovanota Kazanės Dievo Motinos ikonos kopija

Šventojo Sosto ir Rusijos vyriausybės kontaktai

Šiemet minint gana prieštaringas metines katalikų ir stačiatikių santykiuose, – Rytų ir Vakarų Bažnyčių pasidalijimo (didžiosios schizmos) 950-ąsias metines bei prieš 40 metų popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio patriarchato Atenagoro I susitikimu Jeruzalėje pradėtą ekumeninį atsinaujinimą – pasirodė pranešimų apie tam tikras pastangas gerinti Romos Katalikų Bažnyčios ir Maskvos stačiatikių patriarchato pašlijusius ryšius. Šias perspektyvas stiprino ir nenutrūkstanti raida Šventojo Sosto ir Rusijos vyriausybės kontaktuose, ką patvirtino liepos 15 dieną įvykęs dar vienas Rusijos užsienio reikalų ministro vizitas Vatikane.

Tėviškėje paminėjo
kunigystės 50-metį

Prel. Antanas Maskeliūnas, vyskupas Juozas Žemaitis ir kun. Vytautas Palubinskas

SINTAUTAI. Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje liepos 3-ąją, kunigystės 50 metų jubiliejų šventė iš šios parapijos kilęs, Argentinoje ir JAV ilgiau gyvenęs, o prieš ketverius metus į Lietuvą sugrįžęs kun. Vytautas Palubinskas, dabar gyvenantis Vilniuje.

Kun. V.Palubinskas gimė 1926 m. liepos 3 d. Sintautų parapijoje, Vilkeliškių kaime. Krikštytas Sintautų bažnyčioje, kuri per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta. Baigiantis karui, su tėvais išvyko į Argentiną, ten baigė mokslus ir 1954 m. liepos 4 d. buvo įšventintas kunigu. Kun. V.Palubinskas gražiai bendravo ne tik su lietuviais, bet ir su kitais tikinčiaisiais, nes moka devynias kalbas: be gimtosios lietuvių, dar vokiečių, anglų, ispanų, lotynų, graikų ir kt.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos metinių minėjimas
ir atlaidai

Į Marijampolės Baziliką aukoti šv. Mišių eina kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupai Juozas Žemaitis, MIC, ir Rimantas Norvila

Marijampolė. Nuo liepos 11-osios iki 18 dienos Marijampolės Bazilikoje vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos metinių minėjimas ir atlaidai.

Pirmąją iškilmių dieną votyvos šv. Mišioms vadovavo kun. Vaclovas Aliulis, MIC, kuris pamoksle palaimintojo asmenybę sugretino su to sekmadienio Evangelijoje minimu gailestinguoju samariečiu. Jėzaus palyginimas, pasakojantis, kad pro nelaimės ištiktą žmogų nesustodami praėjo kunigas ir levitas, atkreipia dėmesį į tai, jog išoriškai pamaldžiausi žmonės, deja, ne visuomet būna nuoširdžiausi. Tik samarietis, kuris žydų akyse buvo pusiau pagonis, svetimas, parodė tikrą artimo meilę, nukentėjusiam nepagailėdamas dėmesio, laiko ir lėšų. Panašiai ir J.Matulaitis, paskirtas Vilniaus arkivyskupu, dalies susipriešinusios visuomenės buvo laikomas „svetimu“, tačiau nuolat stengėsi likti gailestingas, maloningas ir teisingas visiems, nepaisydamas jų tautybės. Tokią nuostatą jam padėjo išlaikyti gilus dvasinis gyvenimas.

Pirmoji Komunija ir atlaidai

Po Pirmosios Komunijos drauge su klebonu kan. Jonu Petrauskiu. Vaikų rankose – žvakutės, pažymėjimai ir „Kregždutės“…

VARNIAI. Birželio 27-osios sekmadienis Varniuose buvo kiek neįprastas. Mat tą dieną Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje 39 šios parapijos vaikai priėmė Pirmąją Komuniją. Šiai šventei vaikai rengėsi dar nuo praėjusių metų rudens, kas sekmadienį dalyvaudavo šv.Mišiose. Be to, nemažai šių vaikų patarnaudavo šv.Mišių metu, adoruodavo. Na, o birželį miesto vaikai kas vakarą, o kaimo vaikai tris kartus per savaitę ateidavo į vadinamąsias birželines pamaldas pagarbinti Švč.Jėzaus širdį, taip pat pasimokyti visų tikėjimo tiesų. Vaikus pirmajai išpažinčiai ir šv. Komunijai labai rūpestingai rengė Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai Karolis Petravičius, Mindaugas Grigalius ir Ernestas Želvys. Pirmosios Komunijos šventė buvo itin įspūdinga. Baltai pasipuošusias mergaites su rūtų vainikėliais ir žvakutėmis rankose bei „frakuotus“ berniukus bažnyčion Pirmosios Komunijos pamaldoms iškilmingai lydėjo pats bažnyčios klebonas kan. Jonas Petrauskis. Čia vyko iškilmingos šv.Mišios vaikams ir jų tėveliams, taip pat šioje iškilmėje dalyvavo ir kai kurių vaikų močiutės bei seneliai.

Šv.Jokūbo bažnyčios
ir parapijos šventė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Dabartinis Žiežmarių klebonas kun. Rokas Puzonas prie 80-metį švenčiančios bažnyčios

Rytoj, šeštadienį, Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje lankysis ir Sutvirtinimo sakramentą teiks Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Sekmadienį miestelyje vyks didieji tituliniai Šv. Jokūbo atlaidai, kartu bus paminėtas bažnyčios 80-metis.

Iš istorijos

Dažnas važiuodamas greitkeliu Kaunas-Vilnius praskrieja pro Žiežmarių miestelį. Retas kuris užsuka susipažinti su miesteliu, jo istorinėmis įžymybėmis, architektūra. Šiemet Žiežmarių bažnyčia švenčia 80-metį, kai joje įvyko pirmosios šv. Mišios. Istorijos šaltiniuose Žiežmarių bažnyčios įkūrimo data dažniausiai nurodoma 1501-1502 metai.

Protėvių dvasia jungia santarvei
ir vienybei

Stasys GENTVILAS

Klebonas kun. Tomas Kedušis šventina paminklą lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui

Jau tapo tradicija kas penkeri metai švęsti Baisogalos įkūrimo sukaktį. Šiemet paminėtos miestelio įkūrimo 465-osios metinės. Šią Baisogalos šventę gyventojai sutiko dar gražiau papuošę miestelio gatves. Didžiausioji – Mokyklos gatvė – tapo žydinčiu gėlynu. Ant metalinių stulpelių įrengtuose stoveliuose visomis spalvomis sužydo petunijos ir surfinijos (ne veltui žmonės šią gatvę jau vadina gėlynų gatve).

Katedros knygynas –
svetingi namai visiems

Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir knygyno darbuotojos (iš kairės): Irma Michalskytė, Dalia Balsevičiūtė ir Laima Švedaitė

Liepos 9-ąją sostinėje duris atvėrė Katedros knygynas, esantis Vyskupų rūmų ansamblyje (Šventaragio g. 4), pačioje sostinės širdyje. Knygyno vedėja Dalia Balsevičiūtė sveikino pirmuosius lankytojus, dėkojo visiems, kurie nepraėjo pro šalį, užsuko pasidairyti, šį bei tą nusipirkti. Pasirinkimas gana didelis. Erdvių salių lentynose puikuojasi įvairių leidyklų išleistos knygos. Savo produkciją čia atgabeno Biblijos draugijos, „Aidų“, „Baltų lankų“, „Katalikų pasaulio“, „XXI amžiaus“, „Homo liber“, Paknio, Nacionalinio muziejaus, „Minties“ ir kitos leidyklos. Knygos sugrupuotos į lentynas pagal tematiką: religija, filosofija, grožinė, vaikų, meno literatūra. Naujienų skyriuje puikuojasi „Šventasis Kazimieras“, „20 rožinio paslapčių“, „Dievas ir dovana“ ir kiti leidiniai.

Įdomus ir naudingas seminaras

Telšių vyskupijos Katechetikos centro vadovas kun. eduk. lic. Rimantas Gudlinkis skaito paskaitą Šilalės dekanato tikybos mokytojams

Prieš išeidami vasaros atostogų, Šilalės dekanato tikybos mokytojai buvo susirinkę į paskutinį šiais mokslo metais metodinį seminarą. Jis išties buvo įdomus ir naudingas, nes į šį metodinį seminarą atvyko Telšių vyskupijos Katechetikos centro vadovas kun. eduk.lic. Rimantas Gudlinkis, kuris, atsivežęs specialią techninę vaizdo demonstravimo aparatūrą, gana vaizdžiai ir įdomiai skaitė paskaitą apie jaunimo religingumą. Savo išsamioje ir turiningoje paskaitoje jis nagrinėjo Bažnyčios ir šių dienų jaunimo religines problemas.

Aplankėme Pietų
Lietuvos bažnyčias

Prie naujosios Alytaus Švč. M. Marijos, Krikščionių pagalbos, bažnyčios

Liepos 3 dieną Jonavos parapijos klebonas dekanas kun. Sigitas Bitkauskas Sumos choristams, pastoracinės tarybos nariams ir katechetams organizavo įdomią kelionę po Pietų Lietuvos bažnyčias. Pirmiausia apsilankėme Garliavoje. Prienuose ilgametis Kristaus Apreiškimo bažnyčios klebonas, o dabar altaristas mons. Juozas Užupis, beveik dvidešimt metų čia dirbantis, įdomiai papasakojo bažnyčios istoriją, aprodė paveikslus, altorius. Žavėjomės jo darbais, neseniai užtverta akmenine tvora aplink šventorių. Ji sovietiniais laikais buvo nugriauta.

Kunigo atsiminimų knyga

Kan. Antano Balaišio atsiminimų knygos „Širdy žmonių gerumas“ viršelis

2003 metais Danieliaus leidykla Vilniuje pradžiugino skaitytojus Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios garbės kanauninko Antano Balaišio atsiminimų knygą „Širdy žmonių gerumas“. 200 puslapių knygoje sutalpinti 102 pasakojimai, sugrupuoti į aštuonis skyrius: „Vaikystė“, „Gimtinė“, „Mokslai“, „Zarasai – mano pirmoji parapija“, „Vadokliai“, „Saločiai“, „Pakruojis“ ir „Pabiržė“. Knyga baigiama skyriumi „Iš mano poetinio aruodo“. Jame – keli kunigo poezijos posmai.

Paminklas kunigams
rezistentams atminti

Mons. Alfonsas Svarinskas šventina paminklą kunigams rezistentams Antanui Yliui ir Justinui Lelešiui Kazlų Rūdoje

Prie Marijampolės Tauro muziejaus organizuotos konferencijos, skirtos kunigams rezistentams atminti, prisidėjo ir Kazlų Rūdos politiniai kaliniai, tremtiniai, šauliai, tikintieji. Jie pastatė įspūdingą paminklą kunigų rezistentų Antano Yliaus, įkūrusio 1945 m. rugpjūčio 15 d. Tauro apygardą, ir Tauro apygardos kapeliono Justino Lelešiaus, žuvusio 1947 m. rugsėjo 24 d., atminimui.

„Tebus pašlovinti nenusilenkę
prieš netiesą“

Konferencijos „Bažnyčios dvasininkų kova prieš okupaciją“ dalyviai

Šiais vyskupo M.Reinio žodžiais galima apibūdinti Katalikų Bažnyčios pasipriešinimo nuožmiai sovietinei okupacijai prasmę.

Bolševikinis režimas nuo savo pradžios buvo aršiausias Dievo, Bažnyčios ir tikėjimo priešas. Jau Leninas vadino stačiatikių šventikus „vabzdžiais, kuriuos reikia negailestingai traiškyti“. Ir traiškė: per revoliuciją, pilietinį karą ir vėliau. Rusijoje buvo sunaikinta dešimt tūkstančių (!) cerkvių, tūkstančiai šventikų negailestingai sušaudyti, nukankinti, įkalinti, ištremti.

Šventosios pakrantėje
aidėjo rago garsai

„Uodų“ grupės vadovės Onutė Juršėnaitė (dešinėje) ir Monika Zamokaitė. Būsimosios vienuoliktokės – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vaikų ir jaunimo choro dalyvės

INKŪNAI. Vingiuotas keliukas mišku atvedė iki Šventosios upės. Čia, jos pakrantėje, šalia pėsčiųjų tilto, kuris dar vadinamas beždžionių tiltu ir jungia Mikierių bei Inkūnų kaimus, liepos viduryje iškylavo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios jaunimo stovyklos „Svajonė atplaukia Šventosios upe“ antroji pamaina. Visą savaitę poilsiautojų gyvenamaisiais būstais tapo patrauklioje gamtos vietoje statytos palapinės. Dienas jie leido be elektros, nebuvo čia galima netgi prisiskambinti telefonu. Egzotikos kupinas gyvenimas miške laikinai atitraukė vasarotojus nuo televizorių bei kompiuterių, taip jie stengėsi pabėgti nuo miesto civilizacijos.

Lietuviškieji „lobistai“

Vasarą įsiliepsnojęs Seimo narių korupcijos skandalo atskleidimas parodė išvirkščiąją, nematomąją tautos išrinktųjų „darbo“ pusę. Pasirodo, atkaklūs, atrodantys nesutaikomai Seimo rūmuose vykstantys debatai, pasisakymai, svarstymai, ypač demonstruojami prieš visus seimūnų žingsnius stebinčius rinkėjus, ne visada atspindi tikrąjį Seimo narių veidą, pasaulėžiūrą, partinį ar frakcinį priklausomumą arba pagaliau savo valios išraišką. Dažnai tai būna paprasčiausias spektaklis, tik vaizduojant principingumą, susirūpinimą svarstomu klausimu, idėjų kovą ir pan. Viskas vyksta žymiai paprasčiau ir netgi labai vulgariai.

Baliai geruoju nesibaigia

Petras KATINAS

Tokį dalyką, kai po įvairiausių balių ir šėlimų, kurie pastaruoju metu Lietuvoje vyksta vos ne kasdien, ateina sunkios pagirios, pastebėjo ne tik mūsų literatūros klasikė Žemaitė. Netgi kai kurie istorikai teigia, kad net Romos imperijos žlugimas priartėjo tada, kai prasidėjo neregėtas aukštuomenės lėbavimas, buvo paniekintos elementaraus padorumo normos, o plebėjams apraminti – gladiatorių kautynės, kartais ir duonos ar smulkių monetų pamėtėjant. Visi prisimename iš mokyklos laikų tą garsųjį senovės romėnų šūkį: „Duonos ir reginių!“. Kažkas panašaus dabar vyksta ir Lietuvoje. Įvairiausios baikerių šventės, „bulių kautynės“, agurkų karaliaus rinkimai, pusnuogių „gražuolių“ voliojimasis po medaus vonias tęsiasi po kelias dienas, o fejerverkai pokši ir žybčioja kone kasnakt. Neleidžia užmigti žmonėms, o gyvulius varantys į neviltį.