|
Politinių kalinių suvažiavimas
Kasmet, pirmą šeštadienį po birželio 14-osios Gedulo ir vilties dienos, magadaniečiai, kalėję visoje Kolymoje, nuo Čiukotkos iki Magadano, suvažiuoja į Rumšiškes. Šiemet įvyko jau šešioliktas suvažiavimas. Su tėvais atvyksta jų vaikai ir vaikaičiai, kurie tęs mūsų pradėtus darbus. Kasmet mūsų eilės retėja, tačiau dar pakankamai yra gyvų liudytojų, kurie kančios kryžių nešė surakintomis rankomis, lydimi ginkluotų azijiečių, sugrūsti tvankiuose vagonuose, be oro ir be lašo vandens, už tai, kad mylėjome savo gimtąją žemę, gynėme ją nuo raudonųjų okupantų. Mūsų dar pakankamai yra, mes dar gyvi.
Sugiedojus Lietuvos himną, vyko praėjusių metų ataskaitos, aptarimai, pasisakymai. Lietuviškas dainas grojant Ukmergės kapelai Gintariniai aidai, širdimi nuvilnijo jaunystės prisiminimai
Trumpam mintimis nutolome nuo šiandieninės apniukusios padangės, nuo neaiškios tautos ateities, kur melas, klasta ir apgaulė gaubia mūsų žemę, mūsų tėvynę.
Nepailstanti Laisvės kovų dalyvė, buvusi partizanė Zina Viščiūtė-Bujauskienė deklamavo mūsų mielo bendražygio kankinio Vytauto Jurevičiaus eilėraštį iš jo išleistos knygos Skausmo akordai. Gaila, kad šiais metais Vytautas, prispaustas ligos, negalėjo atvykti. Tai budelių kankinimų pasekmės. Į Lietuvą Vytautas sugrįžo po 44 metų klajonių Šiaurės vergų žemėje.
Vidurdienį Rumšiškių koplyčioje dalyvavome šv.Mišiose. Kunigo pamokslo metu koplyčioje buvo mirtina tyla. Tai jo žodžiai ir mintys sklido iš širdies į širdis.
Prie paminklo Kolymos politiniams kaliniams meldėmės už negrįžusius, kurių kaulai liko amžino įšalo žemėje. Giesmės Marija, Marija aidai skambėjo negrįžusiųjų atminimui. Kultūros namuose mūsų jau laukė pačių atsivežtų vaišių stalai. Vaišinomės skanėstais, o kalboms, prisiminimams, atrodė, laiko buvo per mažai.
Marija KINERTAITĖ-LAUGALIENĖ
Rumšiškės,
Kaišiadorių rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|