| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Šv.Jokūbo bažnyčios ir parapijos šventė Kazimieras DOBKEVIČIUS
Rytoj, šeštadienį, Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje lankysis ir Sutvirtinimo sakramentą teiks Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Sekmadienį miestelyje vyks didieji tituliniai Šv. Jokūbo atlaidai, kartu bus paminėtas bažnyčios 80-metis. Iš istorijos Dažnas važiuodamas greitkeliu Kaunas-Vilnius praskrieja pro Žiežmarių miestelį. Retas kuris užsuka susipažinti su miesteliu, jo istorinėmis įžymybėmis, architektūra. Šiemet Žiežmarių bažnyčia švenčia 80-metį, kai joje įvyko pirmosios šv. Mišios. Istorijos šaltiniuose Žiežmarių bažnyčios įkūrimo data dažniausiai nurodoma 1501-1502 metai. Žygimantas Senasis suteikė Žiežmarių bažnyčiai ir pirmąją fundaciją - žemę. Pirmoji bažnyčia buvo medinė, tačiau nėra šaltinių, kurie patvirtintų, kad ji stovėjo dabartinės vietoje. Rusų invazijos metu, 1655 metais, Žiežmarių bažnyčia, o taip pat daug miestelio pastatų, prekių sandėlių ir kita buvo sudeginta. Po šio rusų įsiveržimo miestelyje ir apylinkėse siautėjo badas ir maras... Vis dėl to Žiežmarai greitai atsigavo. Žinoma, kad jau 1672 metais juose jau stovėjo iš medinių rąstų pastatyta bažnyčia. Žiežmarius 1702 metais nusiaubė švedų kariuomenė, tada vėl nukentėjo bažnyčia, tačiau 1707 metais buvo suremontuota. Tuo tarpu 1895 metais miestelį ištiko gaisras, kurio metu nukentėjo ir bažnyčia. Klebonas E. Jelenievskio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo suremontuota ir padidinta, tačiau bendra josios būklė nepagerėjo. XX a. pradžioje apsispręsta statyti naują didelę mūrinę bažnyčią. Pagal inžinieriaus V. Michnevičiaus parengtą projektą senosios vietoje 1914 metais pradėta statyti nauja neogotiško stiliaus kryžminio plano su dviem bokštais mūrinė bažnyčia. Statybos organizacija ir lėšomis rūpinosi klebonas kun. J.Augūnas. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios išmūrytos sienos, bet nespėta išmūryti bokštų. Karo metu statyba sustojo. Pradėta tęsti 1922-1924 metais. Statyba rūpinosi klebonas J.Balčiūnas, o vėliau prelatas B.Sužiedėlis. Dar 1924 metais, neužbaigus darbų, persikelta į naująją bažnyčią. Tik 1929 metais pastatomas vienas bažnyčios bokštas, o antrasis taip ir liko nebaigtas iki šių dienų. Galutinai nebaigus bažnyčios statybos darbų po Antrojo pasaulinio karo, kunigų J.Dzekunsko ir A.Ažubalio rūpesčiu bažnyčia buvo tvarkoma toliau. Sudėtos medinės grindys, pastatyti ąžuoliniai altoriai, iš Mūro Strėvininkų koplyčios, kuri po karo buvo nacionalizuota, perkelti ir įrengti vargonai, perdažytas ir dekoruotas bažnyčios vidus, įrengtas centrinis šildymas. Kunigo A.Ažubalio rūpesčiu, leidus vietinei valdžiai, buvo įrengta klebonija ir raštinė, nes senoji, prieškariu statyta klebonija, kaip ir visas bažnyčios turtas ( pastatai, žemė), buvo nacionalizuota. Dabartis Žiežmarių klebonas, Kaišiadorių vyskupijos kunigų tarybos narys kun. Rokas Puzonas, kunigystės šventimus gavęs prieš dvidešimt dvejus metus, šiai parapijai vadovauja dar tik porą metų. Bet klebonas išsamiai susipažinęs su parapijos istorija, gerai pažįsta tikinčiųjų bendruomenę, žino jos lūkesčius, tad apie dabartinę padėtį ir detalesnius istorinius faktus sužinojau iš paties parapijos vadovo. Žiežmarių parapiją sudaro 53 kaimai ir Žiežmarių miestelis. Gyventojų yra arti septynių tūkstančių, o parapijos plotas - apie 300 kvadratinių kilometrų. Parapijoje veikia katalikiškos organizacijos Caritas ir Maltos ordino pagalbos tarnyba. Visose parapijoje esančiose mokyklose dėstoma tikyba. Mūro Strėvininkų kaime 1989 metais atkurta Šv. Vincento Pauliečio koplyčia, taip pat sugrąžinta senoji, po Pirmo pasaulinio karo pastatyta klebonija. Jos renovacija ir klebonijos teritorijos sutvarkymu rūpinosi klebonai kunigai K.Kazlauskas ir G.Tamošiūnas. Sudaryta parapijos taryba - klebono patariamasis organas. Taryboje aktyviausiai reiškiasi: A.Butkevičius, P.Dambrauskas, P.Naudžiūnas, A.Keturka, V.Piliponis, J.Prascienius, V. Bernatonis, E.Šakienė, A.Šumskienė, I.Urmulevičienė, R.Lančinskienė, G.Cvilikienė, M.Teleišienė, O.Banevičienė, G.Kundrienė ir V.Janonienė. Žiežmarių bažnyčioje per metus priima Krikšto sakramentą ir tampa naujais parapijos nariais per šimtą parapijiečių, tiek pat pasirengia Pirmajai Komunijai. Per paskutiniuosius metus aktyviai dirbo tikybos mokytojai G.Cvilikienė, M.Teleišienė, O. Banevičienė, I.Prascienius, L.Baranauskienė, G.Švenčionienė, J.Matulaitienė ir kun. S.Stirna, Žiežmarių parapijos vikaras. Labai aktyvi Caritas organizacijos steigėja, daugelio katalikiškų renginių organizatorė E.Šakienė. S.Kazakevičienė - Bažnyčios altorių puošėja. Aktyvios J.Petrauskienė, J.Poznanskienė, S.Naujokienė, G.Kundrienė, M.Šidlauskienė, M.Leonavičienė, S.Butrimavičienė, I.Balnienė, F.Gataveckienė, Z.Keršienė, O.Žilinskienė. Maltos ordino pagalbos tarnybos nariai: Dalia ir Vytautas Bernatoniai, Galina Šimanskienė, vadovė R.Lančinskienė. Maltos ordino septyniolikos narių jaunimo grupės Jaunieji maltiečiai vadovė - J.Ivanauskienė. Parapijoje veikia maldos grupė Gyvasis rožančius, Žiežmarių bažnyčioje gieda vaikų ir suaugusiųjų chorai, kuriems vadovauja V.Jočytė. Trys Žiežmarių parapijietės - A.Perednytė, K.Arlauskaitė ir L.Tubutytė - studijuoja Teologiją aukštosiose Lietuvos mokyklose. Katalikiškoje veikloje dalyvauja ir daugiau geros valios parapijiečių, kurie savo darbais bei gyvenimu kuria gražesnę parapijos ateitį, tvirtino klebonas ir tuoj pat sakė, kad sunku visus suminėti, nes gali kas nors nepaminėtas įsižeisti ar kitaip pasijusti nejaukiai - tegu neužsigauna, nes tikrai sunku visus išvardyti ir paminėti. Kunigai Klebonas kun. R.Puzonas priminė po Pirmojo pasaulinio karo Žiežmarių parapijoje dirbusius klebonus. Tai Juozapas Balčiūnas (1914-1926), prelatas Bernardas Sužiedėlis (1926-1949), kanauninkas Jonas Pilka (1949-1954), kanauninkas Jonas Dzekunskas (1954-1962), dekanas kun. Alfonsas Ažubalis (1962-1990), dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas (1990-1995), kun. Gediminas Tamošiūnas (1995-1998), kun. Rimvydas Jurkevičius (19982002). Bene veikliausi parapijos klebonai buvo kun. J.Balčiūnas, prel. B.Sužiedėlis, kan. J.Dzekunskas ir kun. A.Ažubalis. Kun. J.Balčiūnas gimė 1880 metais Aukštaitijoje. 1897 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigęs 1903 metais įšventintas kunigu. Dirbo Gardine ir Strebnicose (Baltarusija), Švenčionėliuose, Žiežmariuose, Onuškyje, Semeliškėse ir Akmenyje. Besidarbuodamas Žiežmariuose ėmėsi vadovauti bažnyčios statybai ir ją pastatė, išskyrus bokštus ir vidaus įrangą. Paskutinioji darbo vieta Akmens parapija (Varėnos r.). 1944 metais mirė, palaidotas Akmens bažnyčios šventoriuje. Prel. B.Sužiedėlis gimė 1888 metais Kalesninkų parapijoje (Varėnos r.). 1906 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Ją baigęs dvejus metus studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Dirbo pastoracinį darbą Butrimonyse, Onuškyje, Marcinkonyse, Čiobiškyje, Alovėje bei Širvintose. Besidarbuodamas Žiežmariuose, rūpinosi bažnyčios statyba, pastatė bažnyčios bokštą. Vyskupas J.Kukta 1928 metais suteikė jam Kaišiadorių vyskupijos kapitulos prelato laipsnį. Ypač prelatas pasižymėjo 1944 metais, kai drąsiai gynė parapijos tikinčiuosius nuo hitlerininkų teroro ir už tai kelis mėnesius praleido Kauno kalėjime. Įkalinus vyskupą T.Matulionį, 1946 metais jo pavedimu valdė Kaišiadorių vyskupiją iki 1949 metų, kol ir pats susilaukė tokio paties likimo. Sibiro gulaguose išbuvo šešerius metus. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Žiežmariuose kaip altaristas. Mirė 1967 m. balandžio 11 d. sulaukęs 79 metų amžiaus. Palaidotas Žiežmarių kapinėse. Kan. J.Dzekunskas gimė 1903 metais Punios parapijoje (Alytaus r.) Mokėsi Alytuje, Prienų Žiburio gimnazijoje, studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Įšventintas kunigu 1931 metais. Darbavosi Žasliuose, Labanore, Kuktiškėse ir Saldutiškyje. Dirbant Žiežmariuose Kaišiadorių vyskupas T.Matulionis suteikė jam vyskupijos kapitulos kanauninko laipsnį. Kun. A.Ažubalis gimė 1915 metais Giedraičių parapijoje (Molėtų r.). Mokėsi Giedraičiuose ir Ukmergėje, studijavo Kauno kunigų seminarijoje, kurią baigęs 1940 metais įšventinamas kunigu. Dirbo Želvoje ir Kaišiadoryse. Prasidėjus karui, besitraukiantys raudonarmiečiai Kaišiadoryse kun. A.Ažubalį kartu su kun. A.Juknevičiumi birželio 24 dieną suėmė ir vedė sušaudyti. Kun. A.Juknevičių sušaudė, o kun. A.Ažubalis per stebuklą liko gyvas. Teko darbuotis Širvintose. Musninkuose 1954 metų žiemą kun. A.Ažubalis suimamas, nuteisiamas ir išvežamas į Sibirą. Dešimt metų išbuvo Uchtos ir Balchašo lageriuose, o penkerius tremties metus - Irkutsko srityje. Grįžo į Lietuvą tik 1959 metais. Truputį pailsėjęs, 1960 metais kun. A.Ažubalis atvyko į Žiežmarius. Dvejus metus darbavosi vikaru, vėliau klebonu ir Žiežmarių dekanato dekanu. Sulaukęs 75 metų ir jausdamas vis silpnėjančią sveikatą liko tik altaristu. Mirė kun. A.Ažubalis 1994 metų gegužę, sulaukęs garbingo 79 metų amžiaus ir beveik 54 metus išbuvęs kunigu. Žmonėms paliko gerą atminimą: buvo visiems savas, ramaus būdo, pamaldus ir labai rūpestingas. Gražiai tvarkė bažnyčią - įrengė naujus altorius, naujas klausyklas, įvedė šildymą, puikiai tvarkėsi. Pats gyveno itin kukliai. Palaidotas Žiežmarių bažnyčios šventoriuje greta kan. J.Dzekunsko. Dabar Žiežmariuose gyvena altaristas kun. Vincas Pinkevičius, pavasarį šventęs 85-ąjį gimtadienį. Būsimasis kunigas gimė Jurbarko krašte, religingoje šeimoje, patyrė daug vargo ir neteisybės, tačiau visą laiką siekė žinių, lavinosi. Kauno kunigų seminariją baigė 1954 metais, rugsėjo 12 dieną buvo įšventintas kunigu. Sovietinių struktūrų verbuotas tapti KGB pakaliku. Nesutiko. Kun. V.Pinkevičius šį rudenį švęs auksinį kunigystės 50 metų jubiliejų. Garbaus amžiaus kunigą sutikome besidarbuojantį kieme. Iš medinių kartelių plaktuku kalė didelį rėmą prie namo (senosios klebonijos pastato) žalumynams paremti ir estetiškam reginiui sudaryti. Kukliai gyvenantis kunigas turi tikrai didelę asmeninę knygų biblioteką, gerą atmintį ir buvo nustebęs, kad kažkam dar rūpi jo kelias į kunigystę. Kunigas Vincas sovietmečiu pasirinkęs dvasininko kelią nesigaili, nes į kunigystę ėjo ir tėvų skatinamas, ir savo pašaukimą jautė. Nedaug giminių ir artimųjų belikę... Sveikiname kunigą su artėjančiu auksiniu jubiliejumi. Linkime ir toliau darbuotis Viešpaties vynuogyne. Pensionatas Kun. V.Pinkevičius dažnai aukoja šv. Mišias už penkių kilometrų esančioje Mūro Strėvininkų pensionato koplyčioje, kuri jau 1744 metais čia, Oginskių dvare, egzistavo. Tik 1989 metais koplyčia, turėjusi šv.Vincento Pauliečio vardą, vėl pradėjo veikti. Nepriklausomybės metais, prieškariu, įsteigus invalidų namus rūmų pastate, koplyčios veikla atnaujinta. Ją lankė prieglaudos ir apylinkės gyventojai. 1946 metais Strėvininkų invalidų namai buvo nacionalizuoti, o koplyčia uždaryta, tačiau prieglauda tebeveikė. Nuo 1970 metų Mūro Strėvininkų pensionatui vadovauja Aleksandras Dabkevičius, nuoširdus žmogus ir puikus administratorius, LDK Gedimino V laipsnio ordino kavalierius. Jo dėka pensionatas ir aplinka gražiai tvarkomi, puikus globotinių maitinimas, dažnai rengiamos pensiono gyventojų darbų parodos. Šiuo metu pensione gyvena 252 gyventojai, o juos prižiūri 140 darbuotojų personalas. Pensionato direktoriaus rūpesčiu ir buvo atkurta šv. Vincento Pauliečio koplyčia. Koplyčios vidus gražiai sutvarkytas. Joje puikuojasi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslas. Kasmet rugsėjo 27 dieną koplyčioje švenčiama Šv.Vincento Pauliečio šventė. Direktoriaus kabinete dėmesį patraukia padėkos raštas su popiežiaus Jono Pauliaus II parašu. Tai bene geriausiai įrengta, sutvarkyta ir tvarkoma tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Taigi Žiežmarių Šv. Jokūbo bažnyčioje šį sekmadienį vyks Šv. Jokūbo atlaidų iškilmės. Prieš 80 metų jos vyko pirmą kartą. Garbingos sukakties proga sveikiname visus parapijiečius ir čia dirbusius bei dabar dirbančius kunigus. Telydi Dievo globa Žiežmarių parapijos žmones ir stiprina jų tikėjimą. Žiežmariai, Kaišiadorių rajonas Autoriaus nuotraukos
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |