Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Gimtas kraštas
Literatūra
Darbai
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Katalikų Bažnyčios ir Maskvos patriarchato dialogo galimybės

Mindaugas BUIKA

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, popiežius Jonas Paulius II ir kardinolas Andželas Sodanas privačios audiencijos metu pernai lapkričio pradžioje Vatikane apsikeitė dovanomis. Rusijos prezidentui buvo padovanota Kazanės Dievo Motinos ikonos kopija

Kazanės Dievo Motinos ikona

Rusijos Federacijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas liepos 15-ąją lankėsi Vatikane EPA-ELTA nuotraukos

Šventojo Sosto ir Rusijos vyriausybės kontaktai

Šiemet minint gana prieštaringas metines katalikų ir stačiatikių santykiuose, – Rytų ir Vakarų Bažnyčių pasidalijimo (didžiosios schizmos) 950-ąsias metines bei prieš 40 metų popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio patriarchato Atenagoro I susitikimu Jeruzalėje pradėtą ekumeninį atsinaujinimą – pasirodė pranešimų apie tam tikras pastangas gerinti Romos Katalikų Bažnyčios ir Maskvos stačiatikių patriarchato pašlijusius ryšius. Šias perspektyvas stiprino ir nenutrūkstanti raida Šventojo Sosto ir Rusijos vyriausybės kontaktuose, ką patvirtino liepos 15 dieną įvykęs dar vienas Rusijos užsienio reikalų ministro vizitas Vatikane.

Rusijos Federacijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą priėmė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas, pokalbyje dalyvaujant Vatikano užsienio reikalų ministrui arkivyskupui Džiovaniui Lajolui ir Rusijos diplomatiniam atstovui prie Šventojo Sosto ambasadoriui Vitalijui Litvinui. Popiežius Jonas Paulius II tuo metu buvo išvykęs iš Romos tradicinių trumpų atostogų į Italijos Alpes. Po ministro S.Lavrovo vizito Vatikano spaudos centro paskelbtame komunikate nurodoma, kad susitikime aptarta tiek dvišalių Šventojo Sosto ir Rusijos santykių būklė, tiek tarptautinė padėtis, ypač dėl „dialogo tarp kultūrų ir bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose“. Be abejo, ypatingas dėmesys buvo skirtas „rimtai taikos problemai Šventojoje Žemėje ir Irake“.

Galbūt svarbiausia pastaba komunikate yra pripažinimas, jog kardinolo A.Sodano ir ministro S.Lavrovo susitikimas patvirtino „tarp abiejų pusių egzistuojantį santykių nuoširdumą“. Šis nurodymas yra reikšmingas, prisimenant, kad pastarųjų trejų metų laikotarpiu – po keturių naujų katalikų vyskupijų įsteigimo 2002-ųjų pavasarį – labai atšalę ekumeniniai Katalikų Bažnyčios ir Maskvos stačiatikių patriarchato ryšiai neigiamai atsiliepė Šventojo Sosto ir Rusijos vyriausybės santykiams. Vėlesniais mėnesiais valdžios sprendimu, be išsamesnių paaiškinimų, iš Rusijos buvo išvaryti katalikų vyskupas ir keturi kunigai. Po stiprios Popiežiaus ir tarptautinės bendruomenės kritikos tokios drastiškos katalikų dvasininkų išvarymo akcijos dabar nutrauktos.

2003 metų lapkritį audiencijoje priėmęs antrojo vizito į Vatikaną atvykusį – pirmasis įvyko 2000-aisiais – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, popiežius Jonas Paulius II patikino jį, jog „meldžiasi už Rusiją“. V.Putinas savo ruožtu pareiškė, kad jo šalis pasirengusi „vystyti politinį dialogą su Vatikanu“ ir kad „reikia dėti pastangas santykių normalizavimui“ tarp Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato. Viename iš interviu prezidentas nurodė, kad yra kvietęs popiežių Joną Paulių II vizitui į Rusiją, tačiau tik „valstybės vadovo lygyje“. Tuo tarpu kviesti Šventąjį Tėvą ir kaip Katalikų Bažnyčios dvasinį vadovą jis negalįs be Rusijos Stačiatikių Bažnyčios sutikimo, o pastaroji tokiam vizitui iki šiol prieštarauja.

Šiemet kovo mėnesį po gana prieštaringų rinkimų – kai kurie politinio gyvenimo stebėtojai pripažino, kad opozicijos rinkiminė kampanija buvo stipriai varžoma žiniasklaidoje – V.Putinui įsitvirtinus antrajai prezidentavimo kadencijai, jį laišku pasveikino Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius. Tuo pačiu visų šalies katalikų vardu jis prašė prezidentą „skirti didesnį dėmesį konstitucinei teisei į religijos laisvę“. Arkivyskupas T.Kondrusievičius pažymėjo, kad religinės laisvės užtikrinimas, dėl kurios stygiaus Rusijoje skundžiasi ne tik katalikai, bet ir kitos konfesinės mažumos, „neabejotinai prisidėtų prie „taikos ir santarvės palaikymo visuomenėje“.

Vėliau duotame interviu žiniasklaidai Rusijos ambasadorius Vatikane V.Litvinas nurodė, kad „šiuo metu Rusijos teritorijoje dirbantys katalikų kunigai nebeturi visų ankstesnių problemų“. Šis klausimas Rusijos katalikų dvasininkams, kurių didžioji dauguma kol kas yra užsieniečiai, visuomet buvo vienas sunkiausiai sprendžiamų. Ambasadorius pastebėjo, jog kai kurie užsieniečiai kunigai jau yra gavę leidimus nuolatinei rezidencijai Rusijoje, kad turėtų padėti jų pastoracinei veiklai. „Kai kurios problemos liko, bet jos yra biurokratinio bei administracinio pobūdžio ir gali būti išspręstos“, - tikino V.Litvinas.

Tačiau neretai jos tampa neįveikiamos, ypač jeigu įsikiša įtakinga Rusijos Stačiatikių Bažnyčios hierarchija, nuolat kaltinanti katalikus vadinamuoju prozelitizmu, tai yra neva bandymu atversti stačiatikius į katalikybę. Būdingas pastaruoju metu iškilęs atvejis – nesuteikimas leidimo įkurti karmeličių vienuolių namus Nižnij Novgorodo mieste. Vietos meras patyrė aiškų priešiškai nusistačiusio Novgorodo stačiatikių vyskupo Arzamaso spaudimą, kuris sakėsi gavęs „rašytojų, menininkų ir paprastų tikinčiųjų“ laiškus, atspindinčius būgštavimą, jog katalikių vienuolių bendruomenė „taps iššūkiu stačiatikybei“. Istorikai, iškilus šiai problemai, priminė, kad iki 1917 metų komunistų įvykdyto perversmo Novgorode, kaip ir visoje Rusijoje, tarp stačiatikių ir katalikų nebuvo priešiškumo bei konfliktų: mieste veikė nemaža katalikų parapija, turėjusi dvi bažnyčias ir aktyvią bendruomenę.

Jungtinė darbo grupė tiria ginčytinus klausimus

Būtent prozelitizmo atvejams – tikriems ar menamiems – nagrinėti Vatikanas ir Maskvos patriarchatas yra sukūręs jungtinę darbo grupę, kurios narių pirmasis susitikimas įvyko Maskvoje gegužės 5-6 dienomis. Darbo grupei, kuri buvo sudaryta kaip Šventojo Sosto Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Volterio Kasperio vasario pabaigoje įvykusio vizito Maskvoje išdava, paskirti vadovauti Rusijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Igoris Kovalevskis ir Maskvos patriarchato ekonominių santykių departamento vadovo pavaduotojas kunigas Vsevolodas Čaplinas. Šioje darbo grupėje yra bandoma sudaryti kokias nors katalikų ir stačiatikių bendravimo nuostatas, kad ateityje būtų galima išvengti panašių konfliktų.

„Nepaisant esminių sunkumų, pastaruoju metu santykiuose tarp abiejų Bažnyčių galima pastebėti pozityvius pokyčius“, – teigė pirmojo jungtinės darbo grupės susitikimo metu kunigas I.Kovalevskis. Jis nurodė, – kunigo I.Kovalevskio pareiškimą perdavė JAV, Lenkijos ir Italijos katalikų žiniasklaida, – kad minėtos grupės negalima laikyti kokiu nors „tribunolu“, bet tik priemone, padedančia stiprinti abipusį supratimą. Kita vertus, kaip anksčiau italų katalikų žurnalui „Il Regno“ yra pastebėjęs kardinolas V.Kasperis, negali būti kartojami vis tie patys kaltinimai, neišnagrinėjus išsamiau pačios problemos. „Mes negalime kalbėti bendromis frazėmis, turi būti ištirti ir patikrinti konkretūs atvejai“, – teigė Vatikano dikasterijos vadovas.

Tačiau kada reikia surasti ir ištirti konkretų katalikų prozelitizmo Rusijoje atvejį, tai pasirodo, kad nelabai yra kas nagrinėti. Štai balandžio mėnesį Lenkijoje lankęsis Maskvos patriarchato ekumeninių santykių departamento vadovas metropolitas Kirilas patvirtino, jog jis per šį laikotarpį nėra gavęs jokių pranešimų apie katalikų „prozelituojančią veiklą“ Rusijoje. Tiesa, jungtinės darbo grupės vienas vadovų stačiatikių kunigas V.Čaplinas nurodė, jog pasirodė pranešimų, kad Maskvoje, neva prozelituoja katalikės vienuolės, įkūrusios „sunkių“ vaikų globos namus. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad seserys vienuolės savo globotinius veda būtent į stačiatikių pamaldas ir nesiekia jų atversti į stačiatikybę.

Galima sutikti su kunigo V.Čaplino pastebėjimu, jog Bažnyčios nėra kokios nors verslo įmonės, kurios turi konkuruoti tarpusavyje dėl „platesnės rinkos“. Kita vertus, jis taip pat pripažino, kad tikinčiųjų bendruomenės veiklos, taip pat ir evangelizacinės veiklos rėmus nustato šalies konstitucija, garantuojanti religinę laisvę, ir katalikai stengiasi prisitaikyti prie Rusijoje esamos įstatyminės bazės. Kunigas I.Kovalevskis savo ruožtu pastebėjo, jog katalikai supranta, kad Rusijoje „jie buvo, yra ir liks konfesinė mažuma“. Jis pripažino, jog praeityje dėl savo didelio entuziazmo galbūt yra padarę klaidų, tačiau to negalima vadinti prozelitizmu. „Katalikų Bažnyčia nelaiko Rusijos tokia misijų teritorija, kaip Naujoji Gvinėja, – sakė kunigas I.Kovalevskis. – Ši šalis turi gilias stačiatikių krikščionių tradicijas, tačiau joje taip pat gyvena įvairių tautybių ir konfesijų žmonės, tarp jų ir katalikai“.

Minėta jungtinė darbo grupė, po pirmųjų susitikimų Rusijos katalikų vyskupų konferencijos sekretoriate ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios piligrimų centre Maskvoje, nusprendė tęsti darbus bendro sutarimo ir geranoriško konfliktų sprendimo dvasia. Tas bendravimas gal padės pasiekti proveržį katalikų ir stačiatikių santykiuose, kad kita Bažnyčia nebūtų priimta, kunigo V.Čaplino žodžiais tariant, „kaip priešė, varžovė ar agresorė, bet kaip draugė, bičiulė ir sesuo“. Tam yra būtinas geresnis abipusis pažinimas ir artimesnis bendradarbiavimas ypač Rusijai aktualiuose socialinės veiklos baruose.

Grupė paminėjo Rusijos „Caritas“, kuris padeda visiems stokojantiems, nepaisant jų konfesinių skirtumų bei Maskvoje centrą turinčios Šv. Tomo teologijos kolegijos, kurioje dėstymas patikėtas katalikų ir stačiatikių profesoriams be jokios konfesinės diskriminacijos. O katalikų išlaikomame Jaroslavlio narkomanų reabilitacijos centre bendru sutarimu dvasinė priežiūra patikėta stačiatikių kunigams.

Kazanės Dievo Motinos ikona grąžinama į Rusiją

Reikšminga paskata tolesniam Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato broliškų santykių gerinimui turėtų būti po mėnesio į Rusiją grąžinama stebuklingoji Kazanės Dievo Motinos ikona, kuri iki šiol buvo saugoma Popiežiaus apartamentų koplyčioje. Apie šį Jono Pauliaus II sprendimą Vatikane buvo pranešta liepos 11 dieną, nurodant, kad „prieš keletą savaičių Šventasis Tėvas perdavė Maskvos patriarchui savo troškimą dovanoti Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai šventąją Kazanės Dievo Motinos ikoną“, – sakoma Vatikano spaudos centro pareiškime. Jame taip pat nurodomas Popiežiaus troškimas dovanoti šią ikoną pamaldžiam „Rusijos žmonių garbinimui“ nuo pat jos gavimo 1993 metais.

Apie ikonos grąžinimą Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai „kiek įmanoma greičiau“ Šventasis Tėvas patvirtino ir V.Putinui per susitikimą su Rusijos prezidentu praėjusių metų rudenį. Tuomet Kazanės Dievo Motinos ikona parodyta prezidentui V.Putinui, kuris ją stačiatikių papročiu pagarbiai pabučiavo. Dėl ikonos grąžinimo praktiniai pokalbiai su Rusijos atstovais buvo pradėti 2000 metais, kai Vatikane apsilankė Tatarstano autonominės respublikos sostinės Kazanės meras Kamilis Ischakovas, kuris išreiškė pageidavimą, kad ikona būtų sugrąžinta iki 2005 metų, kai bus minimos Kazanės miesto įkūrimo 1000-osios metinės.

Gerai žinomas taip pat Šventojo Tėvo noras apsilankyti Rusijoje, susitikti su daug nuo buvusio komunistų režimo persekiojimų nukentėjusiais vietos katalikais ir stačiatikiais. Kazanės Dievo Motinos ikonos grąžinimas galėjo sutapti su tokiu vizitu. 2003 metais rengiant Jono Pauliaus II kelionę į Mongoliją buvo planuojamas tarpinis sustojimas Kazanėje su ikonos perdavimu stačiatikių bendruomenei. Tačiau, kaip žinoma, Popiežiaus kelionė į tolimąją Mongoliją buvo atšaukta dėl jo sveikatos problemų, o galimam vizitui į Rusiją kol kas aiškiai priešinasi Maskvos patriarchato vadovybė. Šventasis Tėvas, matyt, nusprendė nebelaukti, kol bus išspręstos visos kontroversijos dėl jo galimo vizito, ir grąžinti ikoną Rusijos tikintiesiems.

Perdavimas įvyks rugpjūčio 28 dieną, kai stačiatikiai pagal Julijaus kalendorių (senasis stilius) celebruoja didžiąją Švč. Mergelės Marijos Užmigimo šventę, kurią katalikai vadina Paėmimo į dangų arba Žoline.

Kazanės Dievo Motinos ikona buvo stebuklingai atrasta 1579 metais dešimtmetės mergaitės netrukus po to, kai kelis šimtmečius Rusiją siaubusio totorių chanato sostinę Kazanę užėmė caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė. Tai labiausiai Rusijoje gerbiamas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, kuris, pagal stačiatikių tikėjimą, gynė arba padėjo išvaduoti tėvynę iš svetimšalių agresorių. Pasakojama, kad Kazanės ikona padėjo išvaduoti Maskvą 1612 metais iš ją užėmusių lenkų. Šiam stebuklingam Dievo Motinos atvaizdui meldėsi Petras Pirmasis prieš Poltavos mūšį su švedais. Taip pat ir garsusis karvedys Michailas Kutuzovas buvo susikaupęs maldoje prie Kazanės, ikonos prašydamas dangiškosios paramos, kad Rusija būtų išgelbėta nuo 1812 metais įsiveržusios Napoleono kariuomenės.

XX amžiaus pradžioje – 1903 ar 19014 metais – paslaptingai dingusios Kazanės Dievo Motinos ikonos iš Švč. Mergelės Marijos moterų vienuolyno Kazanėje, kur ji buvo iki tol saugoma, tolesnis likimas yra apipintas daugybe pasakojimų. Teigiama, kad ją pavogęs sudegino išprotėjęs nusikaltėlis. Kiti aiškino, jog ikona buvo perkelta į Kazanės Dievo Motinos katedrą Maskvoje ir netrukus po komunistų perversmo praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje buvo kartu su kitomis Stačiatikių Bažnyčios brangenybėmis išvežta į Vakarus. Per Varšuvą ji buvo atgabenta į Londoną, o po Antrojo pasaulinio karo pateko į Jungtines Amerikos Valstijas.

Čia Kazanės Dievo Motinos ikoną tarptautiniame meno kūrinių aukcione už tris milijonus dolerių nupirko pasauliniam Fatimos Dievo Motinos sąjūdžiui priklausanti katalikų grupė, pasivadinusi „Žydrąja armija“ („Blue Arny“), kurios centras yra JAV sostinėje Vašingtone. Šios grupės pageidavimus stebuklingoji ikona buvo atvežta į Fatimos šventovę Portugalijoje. Popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Fatimoje 1993 metais, Kazanės Dievo Motinos ikona buvo padovanota Šventajam Tėvui ir nuo to laiko saugoma Vatikane.

Vykstant diskusijoms dėl ikonos tikrumo, 2003 metais į Vatikaną iš Rusijos buvo pakviesti ekspertai ištirti, ar ši ikona yra originalas, ar tik vėlesnė kopija. Ekspertai nustatė, kad atvaizdas, laikomas Popiežius koplyčioje, yra kopija, nors ir pati seniausia iš visų žinomų, kuri buvo nutapyta XVIII a. pirmojoje pusėje. Tiek katalikų, tiek ir stačiatikių dvasininkų teigimu, seniausios Kazanės Dievo Motinos kopijos buvimas nesumažina jos liturginės vertės, kaip ir stebuklingumo. Rusijoje, taip pat ir kitose šalyse senosioms šventųjų atvaizdų kopijoms – o, Vatikane, kaip minėta, saugomas Kazanės Dievo Motinos atvaizdas yra seniausias iš dabar žinomų – rodomas toks pat pamaldumas kaip ir originalams. Todėl, kaip neseniai paskelbė pats Maskvos patriarchas Aleksijus II, stačiatikiai su džiaugsmu priėmė žinią apie Kazanės Dievo Motinos stebuklingojo atvaizdo greitą sugrįžimą į Rusiją.

© 2004 "XXI amžius"