|
Nepakartojama išvyka
Dievo malonė aplankė mus, Biržų Šv.Jono Krikštytojo Bažnyčios choristus. Mūsų mylimo ir gerbiamo klebono kanauninko Daliaus Tubio dėka birželio 30 dieną choristai išvyko prie Ilgio ežero (Imbrado parapija), kur kasmet vyksta Marijos apsireiškimo paminėjimas. Į šią vietovę susirenka daugybė žmonių, tik gal šiais metais, kaip sakė tos parapijos klebonas, žmonių buvo mažiau.
Viduryje Ilgio ežero baltais rūbais pasidabinusią nepaprasto grožio Švč.Mergelę Mariją 1968 m. liepos 1 d. pamatė Juozas Krauklys ir Albina Skvarčinskaitė. Prisiminiau skaitytą jų regėjimo istoriją. Abu jaunuoliai važiavo motociklu. Jie privažiavo Ilgio ežerą ir siaurą upelį (kuris įteka į Ilgio ežerą), per kurį buvo nutiestas tiltelis. Jaunuolių dėmesį patraukė tarp medžių suspindusi nežemiška šviesa. Privažiavę arčiau, jie pamatė ežero viduryje stovinčią nepaprasto grožio mergelę. Vieną ranką Ji laikė prie širdies. Ilgi plaukai žibėjo lyg auksas
Jaunuoliai pamanė, kad jiems vaidenasi. Po kelių dienų apsilankę toje vietoje jie pamatė, kad medžių lapai, kur stovėjo Švč.Mergelė Marija, buvo apdegę. Jaunuoliai nutarė apie tą įvykį niekam nepasakoti, bet sapne buvo įspėti apsireiškimo neslėpti. Po to jie buvo sovietų saugumo areštuoti, tardyti ir pripažinti protiškai nesveikais
Tuomet ateistiniai pareigūnai ėmėsi paties niekšiškiausio darbo. Prieš Švč.Mergelės Marijos apsireiškimo metines tiltelis per ežerą būdavo išverčiamas. Be to, saugumiečiai sudarydavo visokias kliūtis žmonėms čia patekti. Buvo pastatytas kryžius, bet saugumiečiai jį nupjovė. Tačiau, nors ir labai stengėsi, nepalaužė tikinčiųjų dvasios. Žmonės vis tiek pasiekdavo apsireiškimo vietą ir melsdavosi net per naktį. Regėjimų turėjo ne vienas, o daugelis žmonių.
Prie šio stebuklų šaltinio Ilgio ežero garbinome Mariją: giedojome jai giesmes, šlovinome Jos Sūnų Jėzų. Visą valandą jai skambėjo giesmės, parengtos stropios, pareigingos vargonininkės Viktorijos Morkūnienės.
Šv.Mišiose buvo giedamos Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo giesmės Viešpatie, pasigailėk!, Sanctus, Agnus Dei (lietuviškai). Gražiai skambėjo iš Utenos atvykusios šeimos giesmės. Po Šv.Mišių kareiviai tikinčiuosius vaišino kareiviška koše, kurią valgydami žmonės gyrė jos skanumą.
Važiavau į namus pripildyta Dievo malonės ir galvojau: Ar Tave, Marija, pasiekė mūsų nuoširdžiai giedamos giesmės? Ar Tu buvai su mumis, tik mes, nuodėmingi, Tavęs nematėme?
Leontina MORKVĖNIENĖ
Biržai - Imbradas
© 2004 "XXI amžius"
|