|
Ką daryti, kad krikščionys demokratai taptų stabilia dešiniųjų partija?
Šiuo metu krikščioniškų pažiūrų partijos išgyvena didelę savo krizę dėl bendros vertybių krizės visuomenėje, atskirų asmenų skirtingų pažiūrų įtakos, trūkstant vienybės, iširus bendrai partinei drausmei. Susikūrė kelios partijos krikščioniškais pavadinimais ar jos darinių kitose partijose, kurios negali tinkamai skleisti savo pažiūrų visuomenėje bei atstovauti savo rinkėjams, nes Seimo ir savivaldybių rinkimuose negali peržengti minimalaus rinkėjų balsų barjero procentais. Tokiu būdu krikščioniškas, be to, kartu ir autentiškas europietiškos civilizacijos pasaulėžiūros balsas yra užslopinamas kitokių nekrikščioniškų pažiūrų. Visuomenė tuomet kenčia nuo neteisingumo ar krikščioniškos meilės trūkumo visuomenės gyvenime: per žiniasklaidą pilasi šmeižto, pornografijos, smurto, neapykantos demonstravimas, kuris atitinkamai veikia ir auklėja visą visuomenę. Tai pasireiškia įvairiais incidentais, nelaimėmis, susiskaldymu visuomenės gyvenime. Kas užkirs kelią šio blogio toleravimui?
Europietiškos krikščioniškos civilizacijos valstybėse šimtus metų visuomenė yra nuolat ugdoma demokratijai, kad būtų užkertamas kelias įvairioms blogybėms. Patį branduolį sudaro tokie ugdymo veiksniai kaip šeima, mokykla, Bažnyčia, žiniasklaida (radijas, TV, laikraščiai, žurnalai, palyginti neseniai ir internetas) su pagarba įstatymams ir Konstitucijai, kaip tiesiogiai taikomam aktui, taip pat įvairios organizacijos, iš kurių svarbią vietą užima partijos su partine rinkimų sistema. Kaip tik šioje srityje mūsų augimas, demokratijos vystymasis buvo nutrauktas 50 metų sovietų okupacijos ir autoritarinio bedieviškojo režimo, tad ir mes čia atsiliekame. Nors jau 14 metų gyvename nepriklausomoje valstybėje, tačiau aukščiau išvardyti visuomenės ugdymo veiksniai išlieka silpni, nes juose trūksta būtent svarbiausiojo krikščioniškojo identiteto, kuriuo remiasi visa krikščioniškoji europietiška civilizacija. Čia svarbiausias veiksnys Bažnyčia, kuri vykdo evangelizaciją atskirai nuo valstybės politinio gyvenimo, tam, kad ir ji pati išliktų laisva ir nebūtų veikiama įvairių pažiūrų ir politinių srovių. Tačiau kas kita krikščioniškosios politinės partijos, kurios privalo skelbti krikščioniškąją ideologiją pliuralistinėje visuomenėje, auklėti ją krikščioniškosios demokratijos idėja, nešant Kristaus Gerąją Naujieną ir krikščioniško elgesio kultūrą. Neabejotina, kad krikščioniškų partijų ideologijos šaltinis yra Šventasis Raštas ir Bažnyčios mokymas, išreikštas popiežių enciklikose ir kituose Bažnyčios dokumentuose, kuriuos galima priskirti Tradicijai.
Tad ką daryti, kad krikščionys demokratai daugiau nuveiktų ir įneštų svaresnį indėlį į valstybės gyvenimą?
1. Reikia parašyti universalią, todėl stabilesnę nei anksčiau buvusios partijos programą, iš esmės nesikeičiančią tarp rinkimų, besiremiančią Bažnyčios mokymu išreikštais dokumentais Popiežiaus enciklikomis ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame valstybės gyvenime.
2. Partijai vadovauti prioritetą turėtų tradiciškai ne ekonomistai, bet filosofai, teologai, geriausiu atveju kunigai, jei turėtų vyskupo leidimą. Kunigas yra šios srities mentorius, profesionalas. Tai objektyvus suvienijimo ir vienybės, pasitikėjimo veiksnys partijoje.
3. Partijos smulkiausi dariniai kuopelės turi steigtis, rinktis, organizuotis prie parapijų, bažnyčių. Partijos vidiniame gyvenime tebūna daugiau maldos, Šventojo Rašto skaitymo ir studijų. Tai išsaugo partijos autentiškumą.
4. Partijos programoje kaip svarbiausias uždavinys turi tapti katalikiškų mokyklų tinklo sukūrimas. Turime nepamiršti principo: kokia mokykla tokia visuomenė. Lietuvoje galėtų veikti nuo 100 iki 400 įvairaus lygio (pradinės, pagrindinės, vidurinės, gimnazijos, profesinės) ir statuso (tėvų pageidavimu iš savivaldybės, privačios, religinių bendrijų) katalikiškos ir kitų tradicinių konfesijų mokyklos. Iš tikrųjų tai neprieštarauja demokratijos, Bažnyčios bei valstybės bendradarbiavimo bei jų atskyrimo principams (Konstitucinio Teismo sprendimai).
Pastaba: čia galima ankstesnio Seimo priimtą, tačiau dėl Prezidento veto atmestą Švietimo įstatymo pataisą, inicijuotą tuometinio Seimo nario A.Raškinio, patobulinti, įrodyti jos reikalingumą Lietuvai ir, remiantis valstybės gyvenimo demokratiniais principais, bendru sutarimu iš naujo priimti Seime.
5. Partija atlieka ugdymo darbą visuomenėje per mokyklas, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis (Blaivystės sąjūdis, Ateitininkų federacija, skautai ir kt.), taip pat aktyviai reikšdamasi parapijos gyvenime, veikloje, Lietuvos kariuomenėje, policijoje.
5.1. Jaunimo ugdymas vykdomas per mokyklas: disciplinų lygmenyje per pasirenkamas tikybos pamokas, mokyklų lygmenyje per katalikiškas ar kitų valstybės pripažintų religinių bendrijų mokyklas, mokyklos moksleivių organizacijų lygmenyje per ateitininkus, skautus, valančiukus ir kt.
5.2. Bendras visuomenės ugdymas vykdomas per žiniasklaidą radiją, televizijos laidas, laikraščius, žurnalus, taip pat per visuomenines organizacijas, kariuomenę, Bažnyčią.
6. Nuo partijos išrinkti Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių nariai plečia savo veiklą ir skleidžia krikščioniškosios demokratijos idėjas kitų Europos šalių, tarptautinėje erdvėje.
7. Partijos informaciniame ir organizaciniame darbe privalu taikyti pažangiausias informacines technologijas. Jų pagalba palaikomas informacinis ryšys partijos viduje tarp skyrių, kuopų, tiek ryšiai su visuomene. Pavyzdžiui, nekalbant jau apie bendravimą elektroniniu paštu ar internetinius pokalbius, gali būti vykdomos ir internetinės konferencijos su integruota garso ir vaizdo aparatūra. Pritaikius interneto technologiją, duomenų bazes partijos ekonominiame ir bendrai vidiniame narių gyvenime užtikrinamas skaidrumas ir viešumas.
Apibendrinimas
Stabili, popiežių enciklikomis grįsta programa, filosofo, teologo ar geriausiu atveju kunigo vadovavimas, grindžiamas Evangelijos vertybėmis, partijos vidinis gyvenimas, besiremiantis Šventojo Rašto, Evangelijos, Popiežiaus enciklikų pažinimu, sudaro objektyvias sąlygas krikščioniškų pažiūrų partijoms susivienyti, mažina potenciją skaidytis dėl atskirų asmenybių ar pažiūrų įtakos. Dėl to susidaro vieninga pasaulėžiūra į įvairius pasaulietinius reiškinius, partijai reikalingą vykdyti politiką, krikščioniškas požiūris į draugus ir priešus, kurių smerkti negalima. Tad bet kokia neapykanta partijos gyvenime tampa netoleruotina. Toks partijos vidinio gyvenimo pavyzdys gali būti stiprus auklėjamasis veiksnys kitų partijų vidiniam gyvenimui, tai savo ruožtu sudarys sąlygas keistis rinkėjų pažiūrai į dabartines tradicines partijas, kurios šiuo metu išgyvena gilią krizę. Žiūrint plačiai tai taip pat auklėja pačią visuomenę, kuriai taip trūksta pakantumo ir elgesio iš krikščioniškos meilės pozicijos pavyzdžių.
Petras Šidagis,
KD partijos narys,
Vilniaus skyrius, Justiniškių kuopa
© 2004 "XXI amžius"
|