| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Ar suras bendrą kalbą Petras KATINAS
Europos Parlamento deputatai savo pirmajame posėdyje Strasbūre naujuoju Europarlamento pirmininku išrinko Ispanijos socialistą Chosepą Borelją. Buvęs pirmininkas airis Patas Koksas atsisakė kelti savo kandidatūrą. Ch.Boreljo išrinkimą lėmė didžiausių Europarlamento frakcijų dešiniosios Liaudies partijos ir Socialistų susitarimas. Susitarta, kad Ch.Boreljas pirmininkaus tik pusę kadencijos 2,5 metų, o vėliau pirmininkavimą perims Liaudies partijos atstovas. Tarp kandidatų į EP pirmininkus buvo taip pat Liberalų ir demokratų aljanso frakcijos siūlytas buvęs komunistinės Lenkijos disidentas, vėliau užsienio reikalų ministras Bronislavas Geremekas. Dabar Briuselyje juokaujama, kad išsiplėtusiai Europai vadovaus ispanai ir portugalai. Mat 25 ES šalių lyderiai sutarė, jog naujuoju Europos Komisijos pirmininku vietoje nuo lapkričio 1-osios pasitraukiančio italo Romano Prodžio bus dabartinis Portugalijos premjeras 48 metų politikas Chosė Manuelis Durao Barosas, o jeigu bus patvirtinta naujoji ES Konstitucija, tai užsienio reikalų ministru bus irgi ispanas, buvęs NATO generalinis sekretorius Chavjeras Solana. Ch.M.D.Barosas laikomas proamerikietišku politiku, pasisakančiu už Amerikos karinę operaciją Irake ir proamerikietišką rinkos ekonomikos modelį. Be to, naujasis EK pirmininkas laikomas mažųjų ES valstybių gynėju ir ne kartą pasisakė už visų Europos Sąjungos valstybių lygybės principą. Tiesa, vakar EK pirmininko kandidatūrą turėjo dar patvirtinti Europarlamentas. Didžioji EP Liaudies partijos frakcija labai palankiai vertina jo kandidatūrą, tačiau kairieji į CH.M.D.Barosą žiūri gana įtariai. Prieš jo kandidatūrą pasisakė nemaža dalis socialistų ir žaliųjų, jau nekalbant apie komunistus. Mat kairieji, ypač raudonieji ortodoksai, matyt, negali atleisti Ch.M.D. Barosui, kad jis nuo 1974 metų, kai Portugalijoje žlugo Antonio Salazaro režimas, priklausė kraštutinei kairiajai, maoistinės pakraipos Portugalijos komunistų partijai, o po kelerių metų CH.M.D.Barosas įstojo į Portugalijos socialdemokratų partijų ir vadina save centro socialdemokratu arba nuosaikiu reformatoriumi, nuolat pabrėžiančiu, kad valstybė nesikištų į ekonomiką. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, jog naujajam EK pirmininkui nebus lengva, nes vis didėja Europarlamento vaidmuo. O dabartinės sudėties Europarlamente netrūksta atvirų ir užsimaskavusių euroskeptikų. Ypač iš naujųjų ES valstybių į Europarlamentą pateko gana nemažai prorusiškų veikėjų. Jie kartu su senosios Europos, ypač Prancūzijos komunistais (kurių yra 18), visokiais būdais stengsis supriešinti ES su JAV, dargi kenks savo valstybių interesams. Pavyzdžiui, apie kokį atstovavimą savo šaliai gali kalbėti Latvijos atstovė, arši jos nepriklausomybės priešininkė, viena iš ES Rusų partijos kūrėjų Tatjana Ždanok, arba kai kurie iš Lietuvos kilę EP atstovai. Kaip pavyks suderinti naujiesiems Europos Komisijos ir Europarlamento pirmininkams savo veiksmus, parodys netolima ateitis. Sunku tikėtis, kad pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, jau nekalbant apie Didžiąją Britaniją, nebandys kovodamos už savo interesus padaryti abu pirmininkus klusniais jų valios vykdytojais. Tuo labiau kad Europos Komisijos pirmininko Ch.M.D.Baroso ir Europarlamento pirmininko Ispanijos ministro Ch.Boreljo frakcijos daug kur skiriasi. Pirmiausia EK vadovas pasisako už glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, o Europarlamento pirmininkas daugiau palaiko Berlyno ir Paryžiaus poziciją. Be to, naujasis EP pirmininkas neslepia savo antiamerikietiškų pažiūrų ir yra aršus karo Irake priešininkas. Naujajame Europarlamente yra 732 parlamentarai, iš kurių 388 balsavo už ispanų socialisto kandidatūrą. Liaudies partijos Europos demokratų frakcijoje yra 268 nariai, o Socialistų 200 parlamentų. Susitarta, kad po pustrečių metų Ch.Borelją pakeis Europos Liaudies partijos atstovas vokiečių politikas Hansas Peteringas. Tada ir paaiškės, kas iš lietuvių europarlamentarų užims vieno iš EP vicepirmininkų postą. Tačiau tik Europarlamento pirmininko postas yra politinis, o pirmininko pavaduotojai tėra tiktai administracinio pobūdžio darbuotojai. Vienas iš vicepirmininkų tvarko finansus, kitas ūkį, trečias kuruoja kitas sritis. Galima dar priminti, kad, be buvusio komunistinės Lenkijos disidento B.Geremeko, už kurį balsavo 208 europarlamentarai, tapti EP pirmininku pretendavo ir Prancūzijos komunistas Fransis Vursas. Už pastarąjį balsavo 51 Parlamento narys.
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |