| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kalbos neslegia pečių
Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas DAUKNYS vienas populiariausių kunigų Panevėžio vyskupijoje. Jis yra nuoširdus jaunimo globėjas ir patarėjas. Teologijos licenciatas yra pirmosios Europos mokyklos Lietuvoje vienas įkūrėjų. Neseniai 45-ąjį gimtadienį atšventęs kun. A. Dauknys mielai sutiko atsakyti į XXI amžiaus klausimus. Europa - tai studijų erdvė Naujamiestyje pradėjo veikti pirmoji šalyje Europos mokykla. Tokios neformalios švietėjiškos įstaigos įkūrėjai esate jūs ir Panevėžio apskrities Europos informacijos centro direktorė Alina Misiūnienė, savo projektus sujungę į vieną. Iš kur atėjo tokios mokyklos idėja? Kuo ji ypatinga? Asmeniškai pažįstu Europos mokyklos vieną įkūrėjų. Pjeras van Stapenas gyvena Belgijos pietuose. Šis jėzuitas Prancūzijoje įkūrė Vijalio bendruomenę. Jos tikslas buvo atstatyti sunkiai pasiekiamą, visiškai apleistą kalnų tarpekliuose kaimą. Toks projektas turėjo didžiulį pasisekimą. Žmones darbas tartum sulipdė. Pačios Europos mokyklos centras - Briuselyje. Ten mokosi Europos institucijų tarnautojų vaikai. Papildomai jie mokomi kalbų, kultūros, dvasingumo. Be šių ir kitų vertybių Europa negali egzistuoti. Plėtojant tokias mintis, atsirado ir pirmoji regioninė Europos mokykla Naujamiestyje. Kodėl ši mokykla pradėjo veikti Naujamiestyje, o ne Vadokliuose, Ramygaloje ar Katinuose? Turbūt tam įtakos turėjo tai, jog jūs pernai buvote pripažintas europietiškiausiu Panevėžio krašto žmogumi? Naujamiestis turi sukaupęs didžiulę tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. Čia vyksta jaunimo stovyklos. Į Naujamiestį buvo atvykę Belgijos, Italijos, Anglijos bei kitų užsienio šalių pasiuntiniai. Visą gegužės mėnesį Naujamiestyje vyko jaunimo festivalis, skirtas Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą. Belgų skautai užsakė dvi stovyklas. Abi vyko liepos mėnesį Naujamiestyje. Belgai iškylavo kartu su lietuviais, jie mokėsi kalbų. Tokios stovyklos bus Europos mokyklos programos dalis. O mano išrinkimas europietiškiausiu žmogumi buvo ir savotiškas Bažnyčios pagerbimas bei įvertinimas. Asmeninis mano privalumas buvo tas, jog buvau baigęs mokslus Belgijoje. Į Europos mokyklos Naujamiestyje atidarymą atvyko apie 80 jaunų žmonių iš Panevėžio miesto bei rajono. Norint patekti į ją, gal reikia kokios rekomendacijos? Pakanka noro. Mokykloje daugiausia kalbama apie vertybes, Europos žmoniškąjį veidą. Europa bus tokia, kokias vertybes ji puoselės ir kokią erdvę joje mes patys sukursime. Mokyklos meno sekcijai vadovauja dailininkas Ričardas Ničajus ir tautodailininkas Rimantas Skunčikas, Poezijos sekcijos vadovė yra poetė ir literatė Elvyra Pažemeckaitė, už Sporto sekcijos darbą atsakingi Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokytojai. Naujamiestyje veiklą pradėjusi Europos mokykla yra atvira visų tobulėjimui. Prakirstas langas į Europą - tai studijos Briuselyje Be Kauno kunigų seminarijos, esate baigęs Briuselio teologijos studijų institutą. Kokie vėjai jus ten nupūtė? 1992-1993 metais supratau, kad reikia man stipriai atnaujinti teologinį išprusimą. Tai, ką buvau gavęs kunigų seminarijoje Lietuvoje, nebepakako. Man trūko žinių. Pagarbą Belgijai įkvėpė Šančiuose gyvenę Anelė ir Juozas Brazauskai. Prieškariu jie buvo studijavę Prancūzijoje. Sovietinės valdžios metais Brazauskai turėjo pogrindžio grupeles, kur jie dėstydavo filosofiją, kartu vykdavo ilgi pašnekesiai. Iš šių namų išeidavome lyg paukščiai pakeltais sparnais. Kaip sekėsi būnant Briuselyje? Po vienų Briuselio teologijos studijų institute metų, norint gauti teologijos licenciato laipsnį, reikėjo išlaikyti viso teologijos kurso egzaminą, suformuluoti tezes ir jas apginti. Tai buvo didžiulis, įdomus, žadinantis kūrybinę iniciatyvą darbas. Suradau erdvę moksliniam darbui. Mano parengtas pranešimas institutui padarė šoką. Tada išgirdau sakant, jog manęs iš Belgijos neišleis, kol neparašysiu memuarų. Žinoma, tai buvo juokais pasakyta. Turėjote parapiją Briuselyje. Kokia ji buvo? Mano parapija buvo Oldergemo seniūnijoje. Tarp parapijiečių buvo vyresnio amžiaus žmonių, netrūko ir jaunimo. Buvau šiltai priimamas belgų namuose. Teko bendrauti su daugeliu kilmingų žmonių. Susidraugavus labai gaila buvo palikti parapiją. Ne paslaptis, kad Lietuvos Bažnyčia išgyvena sunkius ekonominius laikus. Kaip išsilaiko Bažnyčia Belgijoje? 1789 metais, kilus revoliucijai Prancūzijoje, šios šalies įvykiai palietė ir Belgiją. Viskas buvo nacionalizuota, sugriauta daug vienuolynų.1831-aisiais susikūrė savarankiška Belgijos valstybė. Kaip kompensaciją už patirtą skriaudą, materialinę ir moralinę žalą, ji įsipareigojo mokėti atlyginimus parapijų klebonams ir visiems, kurie dirba Bažnyčiai, neišpučiant etatų. Atlyginimai yra nedideli, tačiau tai suteikia minimalias socialines garantijas. Belgijos Bažnyčia irgi išgyvena tam tikrą krizę. Pernai Briuselyje buvo tiktai vienas pašaukimas į kunigus. Milijoninis miestas nestokoja problemų. Mane kvietė dirbti Belgijos kardinolo jaunimo tarnyboje. Kadangi mane į Briuselį siuntė vyskupas Juozas Preikšas, todėl užsiimti saviveikla negalėjau. Kalbos - kaip bendravimo su kitų šalių žmonėmis priemonė Savo vaikystės metais anglų kalbos mokėtės Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Vykstant į Briuselį reikėjo mokėti prancūzų kalbą. Kaip ją išmokote? Prancūzų kalbos mokiausi pogrindžio sąlygomis studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje. Trečiadieniais mus, maždaug dešimt žmonių, išleisdavo į miestą. Specialiai prancūzų kalbos studijoms skirdavome dvi valandas. Mokyti šios užsienio kalbos atvažiuodavo viena profesorė iš Vilniaus. Tokios studijos tęsėsi dvejus metus. Nuvykus į Briuselį, teko gyventi su paryžiečiais. Jų tartis buvo labai specifinė. Turėjau prie tokios kalbos priprasti. Pirmas pusmetis gyvenant Belgijoje tikrai nebuvo lengvas. Tačiau ten pradėjau rašyti mokslinius straipsnius prancūzų kalba. Be gimtosios, mokate rusų, lenkų, anglų, prancūzų kalbas. Sugebėtumėte susikalbėti itališkai, ispaniškai, lotyniškai, graikiškai, hebrajiškai. Bandote mokytis arabų kalbos. Kam jums reikia tiek kalbų? Gal norite jų mokėjimu pranokti poliglotą mons. Joną Juodelį? Dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, malonu susikalbėti su tos šalies, kurioje bendrauji, žmonėmis. Kalbų mokėjimas - tai kaip langas į naują pasaulį, bendravimo su kitų šalių žmonėmis priemonė. Esate išmaišęs Europą. Kuri šalis ar miestas itin užsifiksavo atmintyje? Išskirti galiu Londoną. Belgiją laikau savo antrąja tėvyne. Patinka Praha ir, aišku, Vilnius. Žurnalistika - žinių trykštantis šaltinis Bendradarbiaujate su Vatikano radiju. Kaip atradote ryšį su juo? Vatikano radijuje dirbantis kun. Virginijus Veilentas pasiteiravo manęs, ar negalėčiau rengti pranešimų iš Panevėžio vyskupijos gyvenimo. Turint informaciją, galima ją parengti, bet tam reikia laiko. Jūs puikiai žinote, jog tai nėra lengva, todėl tik retkarčiais tai darau. Dar yra ir Pulso radijas. Koks kelias nuvedė ten? Tai buvo padaryta tuomečio Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo ir žurnalistų Skirmanto Pabedinsko ir Vytauto Paliuko iniciatyva. Pasikvietė jie mane ir paklausė, ar nesiimčiau rengti žinių laidų iš religinio pasaulio, iš katalikų gyvenimo. Išeiti į eterį iš pradžių galėjome vieną valandą per savaitę, dabar turime dvi. Vienas visko neperskaitysi, todėl teko kviestis pagalbon jaunimą. Atsirado gabių ir dirbti radijuje tinkančių jaunuolių. Daugiau laiko norėtų skirti jaunimui Dažnai jus galima matyti tarp jaunimo. Ar sugebate pakankamai jam skirti laiko? Vyskupas Jonas Kauneckas sako, jog reikia daugiau dėmesio skirti jaunimui, neseniai susikūrusioms šeimoms. Bet kas tada tave pakeis statybose? Jaunieji yra ta visuomenės dalis, kuriai reikia padrąsinimo, konsultacijos, žmogiško žodžio. Iš tiesų dabar esu bažnyčios sargas. Aš nesiteisinu, bet parapijai daugiau dirbu kaip inžinierius ar vadybininkas. Reikėjo įrengti visą klebonijos antrą aukštą, uždengti jos stogą, sutvarkyti tai, ką buvo apgadinęs gaisras. Šiemet laukia bažnyčios panelio, suolų ir grindų dažymas. Po to pereitume prie bokšto. Pasakyti, kad daug dirbu su jaunimu, būtų neteisinga. Kuo jus taip traukia Naujamiestis? Čia yra labai daug įdomių ir iniciatyvių žmonių, pakankamai atsiranda galimybių save išreikšti. Aplinkui žavūs gamtovaizdžiai, prie savęs traukte traukia greta Naujamiesčio ant kalvelių augantis pušynėlis bei tekančios Nevėžio upės vaga. Tačiau džiaugtis tuo tenka retokai, nes turiu gana daug darbo. Dalyvauju Liono katalikiškojo universiteto rengiamuose žiniasklaidos simpoziumuose. Kalbėjosi Bronius VERTELKA Naujamiestis, Panevėžio rajonas Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |