Pirmasis puslapis
Bažnyčia
    ir visuomenė
Katalikų
    bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Istorijos vingiai
Lietuva
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Telydi sėkmė, kopiant į viršūnę

Kun. Rolandas Makrickas aukoja šv. Mišias Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Prieš aštuonerius metus, liepos mėnesį, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko didelė šventė, nes parapijietis Rolandas Makrickas aukojo pirmąsias šv. Mišias. Nors dar buvau silpna po operacijos, bet negalėjau sėdėti namuose, turėjau pamatyti savo buvusį mokinuką (rieduliuku vadinamą), stovintį kunigo drabužiais prie altoriaus. O šiais metais kun. R.Makrickas – jau Bažnyčios istorijos mokslų daktaras. Liepos 18 dieną jis vėl Biržuose aukojo šv. Mišias. Susirinko daug parapijiečių.

Kun. R.Makrickas teigė dar porą metų studijuosiąs bažnytinę teisę ir diplomatiją Italijoje. Jis pasiryžęs būti su žmonėmis laimėje ir varguose, guosti verkiančius, liūdinčius, dalyti jiems tai, ko labiausiai reikia.

Okupacijos metais R.Makrickas mokėsi 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar „Atžalyno“). Buvo labai gyvas, lyg rieduliukas pertraukų metu riedėdavo laiptais aukštyn į trečią aukštą ir galvotrūkčiais žemyn.

- Žiūrėk, tavo Makrickiukas dar galvą nusisuks belakstydamas, - skųsdavosi mokytojai. Bet kaip sulaikyti energijos kupiną berniuką? Pabartas žvelgdavo nuostabiai geromis akimis ir žadėdavo nebebėgioti. Bet… tesėdavo iki kitos pertraukos. Toks buvo mano pradinukas Rolandukas.

Bėgo metai. Rolandas brendo. Religingos šeimos dėka neprarado tikėjimo. Ėjo su mama į bažnyčią, patarnavo per šv. Mišias ir tyliai brandino mintį tapti kunigu. Žinojo: norint tapti geru kunigu, reikia gerai pažinti Dievą, Šventąjį Raštą. Žinias plėtė skaitydamas dvasinio turinio knygas. Jų dėka įgijo aukštąjį dvasinį mokslą, susipažino su pasauliniais mokslais, moka keletą užsienio kalbų.

Pamokslas, jo pasakytas liepos 18 dieną šv. Mišių metu, buvo apie jauno žmogaus skubėjimą, kai nerandama laiko sustoti ir pamąstyti, nors minutėlę mintimis pabūti su Dievu. „Su Viešpačiu reikia bendrauti kaip Marija, kuri sėdėjo prie Viešpaties kojų ir klausėsi žodžių“, - sakė kunigas Rolandas ir paaiškino mintis, girdėtas tą dieną Evangelijoje. Ragino įsiklausyti į kito aimanas, skausmą, kalbas. Taip pat kunigas dėkojo parapijiečiams už maldas, už paramą besimokant – savo artimiesiems, ypač mamai, savo dėstytojams.

Tau, kunige Rolandai, noriu palinkėti dalytis su visais savo širdies gerumu, savo tikėjimo šviesa.

Leontina MORKVĖNIENĖ

Biržai

Gražinos ČETVERGIENĖS nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"