| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Iš mano biografijos
Nustebau perskaitęs rašinį Tėviškėje paminėjo kunigystės 50-metį (XXI amžiaus, Nr.56), kuriame pasakojama apie auksinį mano 50 metų kunigystės jubiliejų Sintautuose. Norėčiau patikslinti kelis faktus iš savo biografijos. Iš tiesų mano vaikystė neprabėgo Sintautuose, nes aš dar nebuvau nė trejų metukų, kai mūsų gausi dvylikos asmenų šeima 1929 metų kovą emigravo iš Lietuvos į Argentiną. Buenos Airėse baigęs valstybinę pradinę mokyklą, 1940 metais įstojau į Buenos Airių arkivyskupijos seminariją. Joje mokėsi daugiau kaip 300 studentų, dauguma iš sostinės, taip pat ir kitų Argentinos provincijų, šiek tiek ir iš kitų Pietų Amerikos valstybių. Bet aš studijų šioje seminarijoje nebaigiau, nes 1949 metais ją palikau ir įstojau į būsimojo vyskupo, tada dar kunigo daktaro Pranciškaus Brazio prie lietuvių Aušros Vartų parapijos įkurtą marijonų naujokyną. Jį baigusį marijonų vyresnioji 1950 metais mane išsiuntė mokytis teologijos ir baigti mokslus Romoje. Ten ir buvau įšventintas kunigu 1954 m. liepos 4 d. Paskui dar vienerius metus mokiausi teologijos magistrantūrai įgyti. Dar šiek tiek apie mano kalbų mokėjimą. Iki šiolei geriausiai kalbu ispaniškai, nes prie lietuvių kalbos sugrįžau tik seminarijoje savo bendrakursių argentiniečių paragintas, turėdamas daugiau kaip 20 metų. Žinoma, lietuvių kalbos žinias toliau gilinau įstojęs į marijonų noviciatą, paskui penkerius metus gyvendamas Romoje tarp lietuvių, vėliau aptarnaudamas dvi lietuvių parapijas Argentinoje, o galiausiai dar keletą JAV. Jėzuitai seminarijoje labai gerai išmokė lotynų kalbos, Romoje greitai išmokau itališkai. Kai 1971 metais dėl man pavojingos politinės padėties iš kairiųjų teroristų pusės Argentinoje nutariau priimti kvietimą darbuotis Los Andželo vyskupijoje Kalifornijoje, ten išvykau su mama (tėvas 1965 metais buvo miręs). Ten gyvendamas ir klebonaudamas iki 2000 metų, be abejo, turėjau išmokti laisvai kalbėti ir rašyti angliškai. Dar galiu skaityti prancūziškai, bibline graikų kalba, susikalbėti portugališkai. Mano padėkos Dievui šv.Mišias Sintautuose įsivaizdavau kuklias ir tik su giminėmis, kurių daugelis gyvena Suvalkijoje. Bet gerbiamas klebonas prel. Antanas Maskeliūnas sukvietė visą parapiją, pranešė vyskupui emeritui Juozui Žemaičiui, kuris atliko labai gražias ir man niekuomet nematytas apeigas, pasakė turiningą pamokslą apie kunigystės prasmę. Taigi ta proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti už iškilmių organizavimą vyskupui ir klebonui, už giesmes Sintautų bažnyčios chorui, giminėms ir sintautiškiams už tokį iškilmingą ir netikėtą mano pagerbimą, sveikinimus ir dovanėles, šeimininkėms už vaišes. Teatlygina Dievas visiems šimteriopai malonėmis ir amžinuoju gyvenimu! Kun. Vytautas PALUBINSKAS Vilnius
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |