Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Ora et labora
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminė kelionė
į Lurdą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II Lurde sveikino šimtus tūkstančių tikinčiųjų

Ypatingas Popiežiaus pamaldumas Dievo Motinai

Pradedant rugpjūčio 14-15 dienomis vykusio popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lurde apžvalgą, dar kartą norisi priminti, kad jo apsilankymas Prancūzijos pietvakariuose esančioje stebuklingais išgijimais garsioje Dievo Motinos šventovėje buvo skirtas ne tikintis atgauti fizinę sveikatą, bet pirmiausia pagarbinti Švč.Mergelę Mariją. Konkrečiai, šia savo piligrimyste Šventasis Tėvas norėjo paminėti Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo 150-ąsias metines. 1854 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus IX paskelbtąja bule „Ineffabilis Deus“ tikėjimo tiesa pripažino, kad Dievo Motina nuo savo prasidėjimo momento dėl „išskirtinės privilegijos ir Dievo suteiktos malonės“ buvo išvaduota iš prigimtinės nuodėmės varžtų. Šiam paminėjimui Lurdas buvo pasirinktas neatsitiktinai: praėjus keleriems metams po dogmos paskelbimo, 1858-ųjų kovo 25 d., ten vietinei keturiolikmetei mergaitei Bernadetai Subiru apsireiškusi Švč. Mergelė Marija patvirtino: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“.

Padėkokime už Apvaizdos globą

Vyskupų laiškas, skirtas Baltijos kelio sukakčiai -
rugpjūčio 23-iajai

Baltijos kelio jubiliejus bus paminėtas trijose valstybėse Eltos nuotrauka

Prieš penkiolika metų Lietuva, Latvija ir Estija išėjo į Baltijos kelią. Susikabinę rankomis žmonės sudarė ne vien gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Jie sudarė gyvąją bendruomenę, kurią vienijo viltingi įsipareigojimai sąžinės laisvei, asmens orumui, dvasinei visuomenės sveikatai ir ūkio gerovei. Bendruomenę, kuri pasipriešino melui, dviveidystei ir priespaudai.

Miestelis šventė 500 metų jubiliejų

Žolinės atlaidų šv. Mišių koncelebracijai vadovavo vyskupas Rimantas Norvila (viduryje), kairėje - kun. dr.Rimas Skinkaitis, dešinėje - kun. dr. Arūnas Poniškaitis

Pašventinta vėliava

GELGAUDIŠKIS. Rugpjūčio 8-15 dienomis bene seniausias rajone miestelis šventė 500 metų jubiliejų. Aštuonias dienas vykę renginiai prasidėjo sekmadienį. Gelgaudiškiečiai susitvarkė gatves, namus išpuošė plevėsuojančiomis valstybinės vėliavomis. Žmonės, susirinkę prie Kultūros centro, šventine eisena, skambant dainoms apie gimtąjį kraštą, nešini Gelgaudiškio vėliava, pajudėjo Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios link. Čia klebonas kun. Alfredas Nėnius aukojo šv.Mišias ir pašventino vėliavą su miestelio herbu. Jame simboliškai vaizduojami aštuoni takai. Bažnyčioje giedojo Kėdainių choras „Ave musica“. Paskui visi susirinko prie šalia bažnyčios stovinčio kryžiaus, kur prieš penkiolika metų pirmąkart buvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava, o tą dieną jubiliejinės šventės proga pirmą kartą suplevėsavo Gelgaudiškio vėliava. Ją pakėlė seniūnas Vincas Dabravolskas. Vakare visi norintieji buvo pakviesti į ekskursiją Nemunu laivu „Tolstojus“.

Kauniečiai - Žolinės tradicijų kūrėjai

Linksmai traukia dainą susirinkusieji Girstupio parke, o tarp jų - Kazys Starkevičius

Katalikiškoje aplinkoje užaugusiam žmogui Žolinė dažniausiai susijusi su žolynų šventinimu. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Žolinė švenčiama nuo pirmųjų krikščionybės amžių. Pagrindinė šios šventės prasmė yra ta, kad Marija dėl ypatingo vaidmens Dievo istorijoje į dangų buvo paimta visu kūnu, be jokių tarpinių būsenų. Taip kūnas buvo išaukštintas iki Dievybės - nenuodėmingas kūnas sudarė šventą visumą su skaisčia siela. Kaip tik iš to ir kyla dabartiniam žmogui labai aktuali dorovinė mintis - kūnas ir siela turi sudaryti harmoningą visumą, jei kūnas nusidėjęs, siela negali būti skaisti ir priartėti prie Dievo. Prie Marijos karsto atėję apaštalai nerado jos kūno ir suprato, kad Dievas į dangų paėmė ne tik Marijos sielą, bet ir kūną. Tuo labai džiaugiantis, į Marijos karstą buvo pridėta spalvingų bei kvepiančių žolynų ir jie pašventinti.

Restauruojamas didysis
bažnyčios altorius

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Gedimino ŽILINSKO (ELTA) nuotrauka

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje pradėtas restauruoti didysis altorius. Restauravimo metu vaizdinė ir nugarinė altoriaus dalys bus valomos nuo dulkių, suodžių ir kitų nešvarumų, antiseptikais impregnuojami mediniai paviršiai, polimerinėmis medžiagomis tvirtinama mediena, šalinami aliejiniai uždažymai. Keturios didžiojo altoriaus skulptūros bus restauruojamos Vilniuje.

O tempora, o mores...

Petras KATINAS

Vienas politikos apžvalgininkas pastarojo meto Lietuvos politinius įvykius pavadino „bobturgiu“. Iš tiesų tokio bobturgio požymių esama daugiau negu reikia. Štai valdančioji partija, tiksliau, jos vadas, lyg ir nori jungtis su socialliberalais, tačiau didžiausi socialdemokratų Vilniaus ir Kauno partijų skyriai net girdėti nenori apie tokias jungtuves. Tam nepritaria ir kai kurių kitų miestų bei rajonų partiečiai. Kai kurie iš jų socialliberalus netgi vadina išdavikais. Pavyzdžiui, Alytaus partiečiai kaltina socialliberalus, kad jie parsidavė vietiniams konservatoriams ir liberalcentristams ir kartu nuvertė merą Albertą Jusą. Ypač prieš jaunesniuosius koalicijos partnerius stoja Vilniaus ir Kauno socialdemokratų vadovai Seimo nariai Algirdas Kunčinas ir Vasilijus Popovas. Jie net girdėti nenori, kad koalicijos sulipdymo atveju bendro rinkimų sąrašo pirmuoju numeriu būtų įrašytas dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.