| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kauniečiai - Žolinės tradicijų kūrėjai
Katalikiškoje aplinkoje užaugusiam žmogui Žolinė dažniausiai susijusi su žolynų šventinimu. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Žolinė švenčiama nuo pirmųjų krikščionybės amžių. Pagrindinė šios šventės prasmė yra ta, kad Marija dėl ypatingo vaidmens Dievo istorijoje į dangų buvo paimta visu kūnu, be jokių tarpinių būsenų. Taip kūnas buvo išaukštintas iki Dievybės - nenuodėmingas kūnas sudarė šventą visumą su skaisčia siela. Kaip tik iš to ir kyla dabartiniam žmogui labai aktuali dorovinė mintis - kūnas ir siela turi sudaryti harmoningą visumą, jei kūnas nusidėjęs, siela negali būti skaisti ir priartėti prie Dievo. Prie Marijos karsto atėję apaštalai nerado jos kūno ir suprato, kad Dievas į dangų paėmė ne tik Marijos sielą, bet ir kūną. Tuo labai džiaugiantis, į Marijos karstą buvo pridėta spalvingų bei kvepiančių žolynų ir jie pašventinti. Katalikybę išpažįstančiuose kraštuose ši šventė nevienodai švenčiama. Lietuvoje ji labai populiari. Taip yra todėl, kad pagoniškas ištakas turinčioje pasaulėžiūroje dauguma švenčių susijusios su gamtos ciklu. Žolynų šventinimas turi ir tam tikrų gamtos garbinimo detalių. Lietuvai iškovojus laisvę ir nepriklausomybę, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, politinis kalinys ir tremtinys Albinas Staugaitis Kaune, prie savo namo (Kovo 11 g., Nr. 43) pastatė savo išdrožtą dailų kryžių, jis buvo pašventintas. Vėliau, 1995 metais, jo iniciatyva suorganizuota pirmoji Kaune ir Lietuvoje Žolinės šventė gyvenamojo namo teritorijoje. Nuo to laiko kasmet Žolinė švenčiama vis plačiau ir turiningiau. Šiemet tradiciškai prie namo susirinko vietiniai gyventojai ir svečiai - politiniai kaliniai, rašytojai Leonas Balčiūnas, Antanina Garmutė, partizanai, Lietuvos šaulių Kauno skyriaus choras Trimitas, etnografinis ansamblis Atžalynas, moksleiviai ir net darželinukai. Skambėjo patriotinių eilėraščių posmai, dainos, degė žvakelės, visi giedojo Lietuvos himną. Susirinkusiuosius sveikino Kauno miesto savivaldybės pirmasis vicemeras Kazys Starkevičius, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, rašytojas L.Balčiūnas ir kiti. Visi linkėjo sėkmės, sveikatos organizatoriams. Po meninės dalies ir seni, ir jauni, ir mažieji susėdo prie bendro stalo paragauti gardžių valgių - kaimiško sūrio, skanių saldumynų, giros. Pasigirdo lyrinės užstalės dainos, žmonės nuoširdžiai bendravo. Ir Girstupio parke, visai netoli Staugaičių esančio namo, esančioje lomoje šiemet Kauno miesto pirmojo vicemero K.Starkevičiaus iniciatyva pradėta švęsti Dainavos mikrorajono Žolinės šventė. Puiki, saulėta sekmadienio popietė sukvietė kelis tūkstančius rajonų gyventojų į nuotaikingą šventę. Šventėje dalyvavo jau minėti kolektyvai: šaulių choras Trimitas, etnografinis ansamblis Atžalynas, senokai Kaune girdėtas populiarusis estrados dainininkas Stasys Liupkevičius, visiems susirinkusiems vėl įrodęs lietuviškosios dainos svajingumą, aistrą ir temperamentą. O kiek buvo šokių ir žaidimų vaikams! Jų čia susirinko keli šimtai. Šventės iniciatorius visus nemokamai vaišino šviežiomis bandelėmis, kurių miltai - iš naujojo šių metų jo laukų kviečių derliaus... Dar ilgai netilo dainos Girstupio slėnyje, skardėjo juokas, švytėjo jaunų ir pagyvenusių žmonių veidai. Žolinės šventė taip pat buvo surengta Eigulių mikrorajone, Čečėnijos aikštėje. Susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Egidijus Vareikis, miesto tarybos narys Arimantas Dumčius, Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis, bendruomenės centro direktorius Antanas Visockis. Renginio dalyviai norėtų, kad kitais metais Žolinė būtų švenčiama Pažaislyje. Sugrįžta į Lietuvą Meilė ir Dievas, laisva Lietuva, Lietuva prisikėlus, - taip rašė ir deklamavo mūsų laisvės šauklys poetas Kęstutis Genys. Iš tikrųjų pagaliau žmonės po truputį atkunta, patys mokosi švenčių bendravimo meno, švenčia gražiausią metų šventę - Žolinę. Kazimieras DOBKEVIČIUS Autoriaus ir Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |