|
Atėnų mozaika
Kol kas nesipildo mūsų sporto vadovų viltys dėl Lietuvos atstovų pasirodymo Atėnų olimpinėse žaidynėse. Jų išvakarėse buvo daug vilčių dedama į Sidnėjaus olimpiados šaudymo aukso medalio laimėtoją Dainą Gudzinevičiūtę. Jai buvo pranašaujama pirma-šešta vietos. Deja, iš septyniolikos dalyvių ji liko tiktai keturiolikta. Dėl tokio pasirodymo eksčempionė ir jos treneriai apkaltino nepalankų vėjuotą orą. O ir kinė, Sidnėjuje buvusi trečia, užėmė paskutinę vietą. Tik kitoms, silpnesnėms jos varžovėms oras nepakenkė. Tačiau didžiausias skandalas kilo dėl Lietuvos moterų dviračių plento komandos nesėkmingo pasirodymo. Laikoma geriausia Lietuvos dviratininkė Diana Žiliūtė, neįtraukta į Lietuvos komandą, atvirai pareiškė, kad ji, nors ir būdama puikiai pasirengusi varžyboms, neįtraukta į komandą, nes neįtikusi treneriui Valerijui Konovalovui. Pasak D.Žiliūtės, ji nenorinti spjaudyti į lėkštę, iš kurios valgo, tačiau kai kurie žmonės turėtų gerai pagalvoti apie savo elgesį. Aišku, ji turėjo galvoje rinktinės trenerį V.Konovalovą. Beje, šis skandalas jau įgavo ir tarptautinį mastą. Italijos klubo Safi-Pasta Zare, kuriam atstovauja ir D.Žiliūtė, atstovas Mauricijus Fabretas irgi pareiškė apie užkulisinius V.Konovalovo žaidimus.
Beje, ir Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Valentinas Rutkauskas sakė, kad V.Konovalovas, paskelbdamas olimpinę moterų dviračių komandą, net neklausė federacijos nuomonės ir elgėsi savo nuožiūra.
Dėl tokio prasto mūsų olimpinės komandos pasirodymo jau pasigirdo balsų, kad kitaip ir būti negalėjo, nes Lietuvos sportui, kaip ir viskam kitam, vadovauja tie patys, kurie nuolat tvirtina, kad tik jų kompetencija ir ilgametis patyrimas leidžia Lietuvai sėkmingai vystytis visose, be išimties, srityse, pradedant ekonomika, baigiant sportu. Iš tiesų tarp tokių sporto nomenklatūrininkų pirmasis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, ilgametis funkcionierius ir Premjero bičiulis V.Nėnius bei Olimpinio komiteto pirmininkas buvęs LKP CK instruktorius A.Poviliūnas. Kai kurie sportininkai teigia, jog šie buvę sporto nomenklatūrininkai vadovaujasi atgyvenusiais sovietiniais metodais, nenori įlieti šviežio kraujo į valstybės sportinį gyvenimą.
Taigi, sprendžiant iš labai nesėkmingų mūsų sportininkų pasirodymų Atėnuose, lieka viltis, kad medalius iškovos mūsų krepšininkai, disko metikas V.Alekna ir bent vienas septynkovininkų. Belieka guostis, jog pralaimėjimus patiria ir didžiausi favoritai. Didžiausia sensacija tapo JAV krepšinio svajonių komandos triuškinantis pralaimėjimas (73:92) Puerto Riko komandai. JAV spauda tai pavadino net didele nelaime Jungtinėms Valstijoms. Antradienį Lietuvos krepšininkai susitiko su triumfavusiais puertorikiečiais, kurie jau iš anksto pasiskelbė pasaulio krepšinio dievais. Lietuviai laimėjo 98:90.
Nepaisant kai kurių sporto veikėjų prieš XXVIII olimpines žaidynes reikštų abejonių, kad Graikija nesugebės tinkamai organizuoti Olimpiados, tai, bent jau kol kas, visiškai nepasitvirtino. Vien žaidynių atidarymo ceremonija parodė, kad Olimpiada organizuota puikiai. Daug dėmesio kreipiama į žaidynių saugumo užtikrinimą. Graikija dislokavo viename kariniame aerodrome netoli Atėnų šešis priešraketinius kompleksus Patriot, siekdama apsisaugoti nuo galimų teroristų atakų iš oro. Taip pat atvyko specialus NATO padalinys iš 200 žmonių, kuris turi apsaugoti nuo galimos biocheminės teroristų atakos. Šio NATO būrio sudėtyje yra Čekijos, Belgijos, Ukrainos, Ispanijos, Italijos ir Lenkijos kariai.
Olimpiados organizatoriai susidūrė ir su nenumatytomis išlaidomis. Pavyzdžiui, vien kovai su uodais, musėmis ir kitais vabzdžiais, kurie gali sutrikdyti varžybas, skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų. Na, o kaip praneša Pekino radijas, Kinijos olimpiečiai aprūpinti specialiais drabužiais, pavadintais atšaldomosiomis liemenėmis. Šios liemenės yra tarsi šaldytuvai ir jomis vilkėdami sportininkai jaučiasi gerai ir jaukiai esant 40 laipsnių šilumos. Tokią oro temperatūrą sinoptikai prognozuoja antrojoje žaidynių pusėje. Pabrėžiama, jog audinys, iš kurio pasiūtos tokios liemenės, gerai praleidžia orą, bet sulaiko ultravioletinius spindulius.
Taip pat skelbiama, kad Olimpiados medaliams pagaminti buvo panaudotos pačios moderniausios technologijos. Jų pagaminta daugiau kaip trys tūkstančiai 986 aukso, 986 sidabro ir 1150 bronzos.
Olimpiniai medaliai pagaminti Graikijos monetų kalykloje, o paauksuoti Šveicarijoje. Jiems sunaudota trylika kilogramų aukso ir po toną sidabro bei bronzos.
Petras Katinas
© 2004 "XXI amžius"
|