Pirmasis puslapis
Atmintis
Laikas ir žmonės
Likimai
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atėnų scenoje ir jos užkulisiuose

Septynkovininkė Austra Skujytė šeštadienį Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį Lietuvos sidabro medalį Alfredo Pliadžio (LTOK-ELTA) nuotrauka

JAV ir pasaulio informacijos agentūros, daug dėmesio skiriančios Atėnų olimpiados sportinėms kovoms, pabrėžia, kad po Lietuvos krepšininkų pergalės prieš NBA „žvaigždžių komandą“ tas titulas turėtų atitekti lietuviams. Tuo pačiu cituojami Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio Antano Sireikos žodžiai, jog viskas dar priešakyje, tuo labiau kad ketvirtfinalyje lietuvių komandos laukia labai stiprūs varžovai ir jokiu būdu negalima nurašyti labai stiprios JAV komandos, kuri Olimpiadoje žaidžia kaskart vis geriau. Apie olimpinius medalius bus galima realiau kalbėti tik po rytdienos varžybų ketvirtfinalyje.

Pagaliau, įpusėjus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos sportininkė septynkovininkė Austra Skujytė pelnė pirmąjį Lietuvos olimpinės komandos sidabro medalį. Apžvalgininkai pabrėžė, kad Lietuvos sportininkė dėl savo laimėjimo pirmiausia net kelis kartus padėkojo Dievui.

Sporto komentatoriai atkreipia dėmesį, jog nors olimpinės žaidynės nėra komercinis turnyras ir Olimpiados organizatoriai neišmoka jokių piniginių prizų nugalėtojams ir medalininkams, kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo finansines galimybes (ir ne tik), išmoka nugalėtojams, treneriams ir aptarnaujančiam personalui pinigines premijas. Pavyzdžiui, praėjusiose Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Singapūro vyriausybė už aukso medalį savo šalies sportininkams žadėjo išmokėti 575 tūkst. dolerių. Tačiau to padaryti neteko – nebuvo tokio sportininko.

Gana netradiciškai pasielgė Irano vyriausybė, nusprendusi, jog kiekvienam medalio, nesvarbu, kokios spalvos jis būtų, laimėtojui kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos bus mokama po 2500 dolerių. Rusijos valdžia už aukso medalį skirs 50 tūkst., už sidabro – 20 tūkst., o už bronzos – 10 tūkst. dolerių. Tai daugiau nei skiria tokios turtingos šalys kaip JAV ir Vokietija. Pavyzdžiui, auksiniai amerikiečių prizininkai gaus po 25 tūkst. dolerių, Vokietijos – po 13 tūkst. dolerių. Na, o Norvegijos sportininkai, nors ir laimėję medalius, negaus nė cento. Pasak Norvegijos olimpinio komiteto pareigūnų, valstybė ir taip išleidžia pakankamai daug pinigų rengdama sportininkus olimpinėms varžyboms.

Nežinia, kiek pinigų savo čempionams skirs Baltarusijos „tėtušis“ prezidentas A.Lukašenka, kuris „įsakė“ baltarusių olimpiečiams parvežti iš Atėnų ne mažiau kaip 25 medalius. A.Lukašenka, esantis ir Nacionalinio olimpinio komiteto vadovu, nepaliauja piktintis, kad Atėnų olimpiados šeimininkai, vadovaudamiesi Europos Sąjungos nutarimais, neleido atvykti į Atėnus Baltarusijos sporto ministrui ir olimpinės delegacijos vadovui Jurijui Sirakovui. Jam atvykus Graikijos policija galėjo jį areštuoti. Mat J.Sirakovui, kaip buvusiam Baltarusijos vidaus reikalų ministrui ir dabartiniam generaliniam prokurorui, buvusiam KGB karininkui, uždrausta net pasirodyti ES valstybių teritorijose. Abu jie – ir prezidentas, ir sporto ministras – kaltinami prisidėję prie Baltarusijos opozicijos veikėjų nužudymo ir paslaptingo jų „dingimo“. Kaip pranešama, dabar pats A.Lukašenka telefonu vadovauja Baltarusijos olimpinei komandai.

Tarptautinis olimpinis komitetas praėjusį sekmadienį nusprendė atimti bronzos medalį iš Graikijos sunkiaatlečio Leonido Sampanio (svorio kategorija iki 62 kg), kurio dopingo testai davė teigiamą rezultatą. O pirmadienį buvo diskvalifikuota moterų rutulio stūmimo varžybų nugalėtoja rusė Olga Koržanenko, kurios organizme rasta anabolinio steroido stanozololio.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"