Gimę
po nelaiminga žvaigžde,
arba Žiauri 1941-ųjų birželio tragedija
Alfonsas ZUBRECKAS
1991 m. birželio 24-oji. Maždaug už pusės kilometro
nuo Raseinių rajono Viduklės geležinkelio stoties Tauragės link
vedančio geležinkelio, Kampaičių kaime, kur prieš karą stovėjo Šimanauskų
sodyba, didelis žmonių sambūris. Čia, minint šios šeimos antrąją
karo dieną žiauraus išžudymo 50-ąsias metines, atminimo kryžių pašventino
Viduklės parapijos klebonas kun. Jonas Tamonis. Kryžių pastatyti
sumanė vienintelis tada gyvas likęs Šimanauskų sūnus Teofilis.
|
Be
kaltės kalti...
Na, tai kas, kad vėjas beldžias į duris,
Kad jaunystė pasiklydus nesugrįš...
Na, tai kas, kad mes žili žili,
Bet širdis jauna jauna;
Skambant šiems dainos žodžiams mintimis grįžau
į neramią jaunystę, kuri mūsų laikais nebuvo labai linksma. Gyvenome
dviese su mamyte, tėvelis buvo miręs, brolių, seserų neturėjau.
Turėjome 20 ha žemės, tai reikėjo ir darbininkų pasiieškoti, kad
patalkintų, o ir pati dirbau.
|