|
Grožio karžygis
Per du šimtus kilometrų nuo pietinių Australijos krantų, Ramiajame vandenyne, ilsisi nepaprasto grožio Tasmanijos sala. Nuo Lietuvos šią žemę skiria keliolika tūkstančių mylių, tačiau Tasmanijos gyventojai Lietuvos vardą puikiai žino ir taria jį su didžiausia pagarba.
Olegas Truchanas gimė 1923 metais Šiauliuose. Rusams okupavus Lietuvą antrą kartą, vaikinas pasitraukė į Vokietiją, o iš ten išvyko į Tasmaniją. Visa širdimi ir siela kankinamai ilgėdamasis Lietuvos, jausdamas nepaliaujamą skausmą dėl okupuotos tėvynės kančių, visas savo jėgas ir talentą paaukojo Tasmanijos gamtai išsaugoti, tuo pačiu pašlovindamas savo gimtinę Lietuvą, amžiams įrašydamas tėvynės vardą į salos metraštį ir jos žmonių širdis.
O.Truchanas visą savo neilgą, bet prasmingą gyvenimą paaukojo grožiui puoselėti ir jam išsaugoti. Jis žinojo, kad žmogaus protas, jei jis nesivadovauja kilniomis idėjomis, dažniausiai virsta bejausmiu įrankiu siekiant pragmatinių, egoistinių tikslų. Naudos troškimas savo purvina ranka pradeda naikinti žmogui duotas Kūrėjo dovanas. Pasaulis tampa skurdesnis ir vis mažiau patrauklus.
Kovodamas su cinišku stebuklo naikinimu, O.Truchanas turėjo tik vieną ginklą fotoaparatą, kurio pagalba jis šaukėsi žmogaus sąžinės, žmogaus sielos, apie kurios buvimą, deja, šis labai dažnai pamiršta. Olegas kalbėdavo, kad reikia didelio tikėjimo kovoje už gamtos išsaugojimą, nes, ją sunaikinus, jokios žmogaus pastangos nebeatkurs to, ką sukūrė Dievas. Ir jis kovojo už tai iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos, iki paskutinio atokvėpio, atlikęs pareigą sau, savo tautai, žmonijai ir Dievui. 1972 metais šalta ir srauni Gordono upė paskutinį kartą palietė jo gyvastį ir atidavė ją Aukščiausiajam.
Prisiminti O.Truchaną derėtų ne tik Tasmanijos gyventojams, bet ir lietuviams, ypač dabar, kai virš Nemuno ir kitų nepakartojamų Lietuvos upių jau pakibus savanaudė posovietinių verslininkų ranka.
Gintautas GENYS
© 2004 "XXI amžius"
|