Rinkimai karo griuvėsių fone
Petras KATINAS
|
Naujasis Čečėnijos
prezidentas
Alu Alchanovas pažadėjo
atkurti šį karo išsekintą
regioną
EPA-ELTA nuotrauka
|
Vienas aukštas Kremliaus pareigūnas, neseniai lydėjęs Rusijos prezidentą V.Putiną jam netikėtai lankantis Čečėnijoje, pareiškė, kad V.Putinas buvo tiesiog sukrėstas ir pasibaisėjęs tuo, ką pamatė skrisdamas sraigtasparniu iš paukščio skrydžio. Vien griuvėsiai, ir jokių atstatymo požymių, apie ką skelbia pataikūnai, nėra nė kvapo. Nepaisant to, kad iš Rusijos Federacijos biudžeto, paties V.Putino įsakymu, nuniokotai Čečėnijai atstatyti buvo skirta 62 milijardai rublių. Nežinia, ar V.Putinas iš tiesų pasibaisėjo tuo, ką išvydo, ar tik suvaidino didžiai pasipiktinusį. Juk šiaip ar taip Rusijos prezidentui, kaip kadriniam ir prityrusiam KGB karininkui, turėjo jau seniai būti aišku, kad marionetinė Čečėnijos valdžia, pirmiausia velionio prezidento Achmado Kadyrovo ir jo sūnaus Ramzano klanas, beveik visus tuos Maskvos skirtus pinigus pasiėmė sau.
Likus kelioms dienoms iki priešlaikinių Čečėnijos prezidento rinkimų, naujasis Kremliaus statytinis vidaus reikalų ministras milicijos generolas Alu Alchanovas, pasiskelbęs Visuomeninės Čečėnijos ekonominio atstatymo kontrolės tarybos pirmininku, iš aukštos Rusijos Federacijos Tarybos tribūnos pareiškė, kad iš 62 mlrd., skirtų tam išreklamuotam atstatymui, pavogta daugiau kaip 50 mlrd. rublių. Taigi mažiausiai pusantro milijardo dolerių. Todėl A.Alchanovas pareiškė, jog dabar Čečėnijoje atidaromas antrasis frontas. Pirmasis kova su laisvės kovotojais, vadinamais banditais ir teroristais, antrasis, netgi svarbesnis su vietiniais marionetinės valdžios valdininkais, išgrobsčiusiais ir sėkmingai tebegrobstančiais iš Maskvos gaunamus milijardus. Kaip A.Alchanovas numato kovoti su tais valstybinių lėšų grobikais, jis konkrečiai nepaaiškino. Tuo labiau kad iki šiol nei Rusijos finansų ministerija, nei Turto fondas ar prokurorai jokių pretenzijų nereiškė. Akivaizdu viena: tokio masto milžiniškų sumų grobstymas vyko glaudžiai bendradarbiaujant, kitaip tariant, susikooperavus vietiniams grobikams su federalinės valdžios Maskvoje pareigūnais ir okupacinės armijos generolais. Tuo tarpu marionetinė Grozno administracija nuolat siuntė Maskvai ataskaitas apie sparčiai atstatytus ekonominius objektus ir iš griuvėsių pakeltus miestus bei kaimus.
Taigi dabar A.Alchanovas paskelbė, jog prasideda trečiasis Čečėnijos karas. Šį kartą prieš paties aukščiausio lygio valdininkus, be jokio sąžinės graužimo grobiančius milijardus. Pats A.Alchanovas pripažino, kad šis karas bus kur kas sunkesnis nei kova prieš separatistų banditus ir teroristus. Jau esą iškeltos 45 baudžiamosios bylos aukštiems pareigūnams. Bet niekas nei Grozne, nei Maskvoje netiki šio trečiojo karo pergale, nes antrasis toli gražu nesibaigęs. Tą parodė drąsus ir gerai suplanuotas čečėnų laisvės kovotojų išpuolis Grozne, surengtas prieš pat Rusijos prezidento V.Putino netikėtą vizitą į Čečėniją.
Tiesa, Rusijos Federacijos Taryboje ieškant išeities sugalvotas naujas Čečėnijos atstatymo variantas: visaliaudinis įsipareigojimas. Taigi kiekvienas Rusijos regionas privalės skirti tam tikrą sumą pinigų konkretiems objektams ar gyvenamiesiems namams atstatyti ir kontroliuos, kaip vykdomi šie darbai. Trumpai tariant, atgaivintas senas sovietinis šūkis: Čečėnijos atstatymas visos liaudies reikalas! A.Alchanovas priminė, jog taip Sovietų Sąjungos laikais buvo sėkmingai atstatyti žemės drebėjimų sugriauti Taškentas ir Spivakas.
Visos šios iniciatyvos buvo išreklamuotos Čečėnijos prezidento rinkimų fone. Nors niekas neabejojo, kad juos laimės V.Putino pasirinktas Čečėnijos vidaus reikalų ministras A.Alchanovas. Vaizduojant demokratiją rinkimuose buvo leista dalyvauti dar šešiems kandidatams. Kremliaus kabinetuose buvo tik diskutuojama, kiek procentų 70 ar 90 balsų turi surinkti A.Alchanovas. Beje, Maskva taip organizavo jau trečius Čečėnijos prezidento rinkimus. Pirmuosius, įvykusius 1995 metais, užtikrintai laimėjo Kremliaus statytinis Doku Zavgajevas. Tačiau jis išsilaikė šiame poste labai neilgai, nes buvo ne tik niekam tikęs administratorius, bet ir nepaprastas bailys. Vos išgirdęs šūvių garsus Grozne, tuoj pat skrisdavo slėptis į Maskvą. Tiesa, nepaisant to, neprarado Kremliaus malonės. Iš pradžių buvo paskirtas Rusijos ambasadoriumi Tanzanijoje, o dabar iškilo net iki Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo. Po jo Čečėnijos prezidentu buvo išrinktas Achmadas Kadyrovas, irgi atitikęs V.Putino standartus. Jis netgi buvo Čečėnijos musulmonų muftijus. Tapęs prezidentu, muftijus vogė visiškai nesidrovėdamas. Vogė kartu su abiem savo sūnumis, ypač jaunėliu Ramzanu. Dabar Ramzanas labai įtakingas asmuo Čečėnijoje. Jis jau atvirai pareiškė, kad po milicijos generolo A.Alchanovo išrinkimo prezidentu jis yra vienintelis asmuo, galintis būti Čečėnijos vicepremjeru, o svarbiausia vidaus reikalų ministru. Taigi, jeigu A.Alchanovas iš tiesų imsis ryžtingų priemonių prieš visuotinę valdžios korupciją, tai konfliktas su R.Kadyrovu neišvengiamas. Tuo labiau kad R.Kadyrovo žinioje daugiau kaip trys tūkstančiai gerai ginkluotų jo klano smogikų. Konfliktas vyksta jau dabar. Vos tik Rusijos prezidentui V.Putinui paskelbus, kad jis pritaria siūlymui visas pajamas už Čečėnijos naftą skirti į respublikos biudžetą, kai R.Kadyrovas nedviprasmiškai pareiškė, jog dalytis naftos pinigais, kurie plaukia jo klanui, jis nesirengia su niekuo nei su A.Alchanovu, nei su V.Putinu.
Taigi po rinkimų padėtis Čečėnijoje nė kiek nepagerės. Na, o A.Alchanovui jau pranašaujamas A.Kadyrovo likimas. Pasak vieno rusų politikos apžvalgininko, tiktai nežinia, ar šį kartą prezidentas žus nuo laisvės kovotojų bombos, ar nuo R.Kadyrovo smogikų paleistos Kalašnikovo automato serijos. Jau praėjusio sekmadienio vidurdienį Maskva oficialiai pranešė, kad Čečėnijos prezidento rinkimai įvyko, nes balsavo 40 proc. rinkėjų. Pagal įstatymą, rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo trečdalis balso teisę turinčių Čečėnijos gyventojų. Aišku, įskaitant ir okupacinės armijos kareivius. Vėliau pranešta, jog rinkimuose dalyvavo 59 proc. rinkėjų. Nors ir iškart nebuvo pranešta, kad A.Alchanovas išrinktas naujuoju Čečėnijos prezidentu, tačiau tuo niekas neabejoja. Mat faktiškai rinkimai vyko ne Čečėnijoje, o Kremliuje tuoj po gegužės 9-osios, kai buvo susprogdintas A.Kadyrovas ir pasirinktas milicijos generolas A.Alchanovas. Neoficialiai pranešama, jog už A.Alchanovą balsavo 75 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Maskva jau spėjo pasigirti, kad tarptautiniai stebėtojai pagyrė, jog rinkimai vyko laikantis visų demokratijos normų. Tačiau nepasakyta, kad tie tarptautiniai stebėtojai buvo iš tokių demokratiškų šalių kaip Baltarusija, Indonezija, kai kurių arabų valstybių. Europos Taryba ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija atsisakė siųsti savo stebėtojus (nors jų ten niekas ir nekvietė), tuo pripažindamos, kad Čečėnijos prezidento rinkimai tebuvo tik farsas.
© 2004 "XXI amžius"
|