|
|
Kai
valdžiai viskas leidžiama
Pasaulis darosi neramus. Jau beveik dešimt metų
Čečėnijoje vykstant karui, kurio metu žuvo ne viena dešimtis tūkstančių
čečėnų, karas persimeta ir į Rusiją. Į neviltį patekę čečėnai ar
jų broliai ingušai gąsdina Rusijos vadus įžūliais teroro aktais:
praėjusią savaitę du keleiviniai lėktuvai, pakilę iš Maskvos oro
uosto ir skridę į tolimus Rusijos regionus sprogo ore , atrodo,
nuo teroristų rankų; šios savaitės pradžioje čečėnė mirtininkė susisprogdino
vienoje Maskvos metro stočių, o dar kitos čečėnės tokio paties poelgio
su nerimu tikintis kitomis dienomis, Rusijai priklausančioje Šiaurės
Osetijoje buvo užgrobti mokyklos mokytojai ir mokiniai, reikalaujant
išvesti Rusijos karines pajėgas iš Čečėnijos, paleisti čečėnų ir
ingušų kalinius, nuteistus už teroristinę veiklą.
|
|
|
Juodųjų
arkliukų startas
Petras KATINAS
Kol daugelis piliečių dvi savaites tūnojo prie
televizorių stebėdami Olimpiados batalijas, o kiti, kurių piniginės
pakankamai storos, kartu su aukščiausiąja šalies valdžia buvo nukakę
net į Atėnus, partijų tarybos plušo sudarinėdamos kandidatų į Seimą
sąrašus. Juose nieko itin nauja nesimato. Nebent socialdemokratai
į pirmąjį dešimtuką įtraukė garsiosios Paleckių dinastijos atstovą,
tuo dar kartą parodydami, jog tęstinumas nuo 1940 metų birželio
turi gilias tradicijas. Į Seimą stumiama, partiniu žargonu kalbant,
kooptuojama, dar viena kovose užgrūdinta partijos veikėja, buvusi
LKP LDDP Utenos rajono tarybos pirmininkė Milda Petrauskienė,
kuri dar 1992 metų sausį partiniame organe Tiesa gyrėsi, kaip
sunkiausių persekiojimų dienomis (t.y. po nepriklausomybės paskelbimo
P.K.) partijos gretas papildė nauji žmonės, tad rajono partinėje
organizacijoje yra 500 narių, o rėmėjų - kur kas daugiau.
|
|