Pirmasis puslapis
Aktualijos
Fotografija
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ekumeninė atmosfera tapo nuoširdesnė

Kardinolas V.Kasperis neslepia optimizmo
dėl santykių su Maskva pažangos

Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininkas vokietis kardinolas Valteris Kasperis su Kazanės Dievo Motinos ikona

Kardinolas Valteris Kasperis

Kaip jau buvo pranešta, Vatikano delegacija rugpjūčio 29 dieną perdavė Maskvos patriarchatui Rusijoje garsiausią Kazanės Dievo Motinos ikoną, kuri daugiau kaip dešimtmetį buvo saugoma Popiežiaus rezidencijoje. Šį malonėmis žinomą Švč. Mergelės Marijos atvaizdą, kuris XX a. pradžioje buvo išgabentas iš Rusijos ir daugelį dešimtmečių slėpiningai keliavo per pasaulį keisdamas savo savininkus, pagaliau nupirko grupė Jungtinių Valstijų katalikų ir 1993 metais padovanojo popiežiui Jonui Pauliui II.

Į Maskvą atvykusi Šventojo Sosto delegacija, kurios sudėtyje buvo ir du kardinolai, – Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininkas vokietis kardinolas Valteris Kasperis ir Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas, – Kazanės ikoną Maskvos stačiatikių patriarchui Aleksijui II įteikė per Kremliaus katedroje celebruotas Švč. Mergelės Marijos Užmigimo (Ėmimo į dangų) iškilmes. Vėliau abu kardinolai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas kalbėjosi privačiai ir aptarė katalikų ir stačiatikių ekumeninių santykių pagerinimo galimybes.

Tiek popiežius Jonas Paulius II ta proga pasiųstame laiške Maskvos patriarchui, tiek ir pats Aleksijus II atsakomajame žodyje neslėpė vilties dėl galimos „naujos pradžios abiejų Bažnyčių bendravime. „Tai buvo tikrai istorinis įvykis, – kalbėjo JAV katalikų žiniasklaidai kardinolas T.Makarikas. – Tai, kad Šventasis Tėvas galėjo pasiųsti atgal stebuklingąją ikoną, yra nuostabu. Jis kalba apie Dievo Motinos paramą Bažnyčių susivienijimui, ko taip troško mūsų Viešpats“.

Didelį optimizmą dėl galimos pažangos reiškė ir kardinolas V.Kasperis, kuris prieš išvykdamas iš Maskvos rugpjūčio 30 dieną davė interviu Rusijos katalikų savaitraščio „Svet Evangelija“ redaktoriui Viktorui Chruliui. Šį pokalbį taip pat publikavo katalikų žinių agentūros „Zenit“ ir „Asia News“.

Jūsų Eminencija, jūs buvote atvykęs į Rusiją prieš pusmetį, 2004-ųjų vasarį. Ar jaučiate pasikeitimų tarp ankstesnio vizito ir dabartinio? Ar yra kokia nors pažanga santykiuose tarp Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios?

Mano vizitas vasario mėnesį buvo kaip proveržis, kaip pirmasis žingsnis. Tuomet buvo tam tikro neryžtingumo, abejonių dėl sąžiningumo, o tai yra sunku nugalėti. Tačiau po vasario, manau, buvo nemažai laimėjimų. Atmosfera dabar yra daug šiltesnė bei nuoširdesnė, ir žmonės yra pasirengę eiti į priekį. Tai svarbu mūsų Bažnyčioms, Europai ir pasauliui, ir tai suprantama. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl pats Šventasis Tėvas rėmė mūsų pastarąjį vizitą. Jis to norėjo ir visą apsilankymo laiką dvasiškai buvo su mumis.

Taigi jau yra pažanga. Atmosfera yra atviresnė ir todėl turi būti žengti kiti žingsniai.

Ar yra realių šios pažangos ženklų? Kaip jūs asmeniškai tuos ženklus priimate ir vertinate?

Susitikimas su Jo Šventenybe patriarchu Aleksijumi II dabar buvo visiškai skirtingas, palyginti su tuo šaltu pasimatymu, kurį aš su juo turėjau vasarį. Dabar jis pats pasiūlė, – ir aš su tuo sutikau, – kad mūsų delegacijos dažniau susitiktų. Patriarchas kalbėjo: „Kada iškyla problemos, mes jas turime spręsti be atidėliojimo; kitu atveju, jos neproporcingai išauga“.

Ar jis tai pasakė?

Būtent tai, šį kartą jis buvo labai suinteresuotas dėl didesnių pastangų spendžiant problemas. Vasarį mes buvome sutarę sudaryti bendrą komisiją vietiniu (Rusijos) lygiu konkrečioms problemoms spręsti. (Daugiausia susijusių su vadinamuoju prozelitizmu, dėl kurio Maskvos patriarchatas kaltina Rusijos katalikus. - M.B.) Gegužę ši komisija pirmą kartą susitiko Maskvoje.

Ar tai reiškia, kad po pastarojo jūsų susitikimo su patriarchu komisija dirbs intensyviau?

Taip, kitas komisijos susitikimas įvyks rugsėjį. Patriarchas pasiūlė, kad šios komisijos susitikimai vyktų kuo reguliariau ir būtų diskutuojama aukštesniu lygiu.

Popiežiaus ir patriarchato ar vyskupų lygiu?

Kardinolų, metropolitų ir vyskupų lygiu. (Dabar minėtai vasario mėnesį kurtai bendrai komisijai vadovauja Rusijos katalikų vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Igoris Kovalevskis ir Maskvos patriarchato ekumeninių santykių departamento vicepirmininkas kunigas Vsevolodas Čaplinas. – M.B.)

Ar vietiniai Rusijos katalikų vyskupai bus įtraukti į (Vatikano ir Maskvos patriarchato) derybų procesą?

Žinoma, vietiniai vyskupai, taip pat ir Maskvos katalikų arkivyskupas bus įtraukti į šias derybas. (Iki šiol Rusijos katalikų bendruomenėje būta neviešų nusiskundimų, kad Maskvos patriarchatas ir Vatikanas veda derybas už vietinių katalikų nugaros. Pastarojo Šventojo Sosto delegacijos vizito išvakarėse „Asia News“ duotame interviu Maskvos katalikų arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius sakė, kad jis nuo 1999 metų nė karto nebuvo susitikęs su patriarchu Aleksijumi II. – M.B.)

Aš taip pat siūlau, kad, jeigu jie norėtų, mes galėtume pakviesti Maskvos patriarchato delegaciją į Romą, kad ji užmegztų tiesioginius kontaktus su Vatikano dikasterijomis. Taigi mes aptarėme daugelį dalykų, tačiau jokių sprendimų dabar nepriėmėme, nes tai nebuvo įtraukta į darbotvarkę.

Ar bendros komisijos susitikimo data jau yra sutarta?

Susitikimas numatytas rugsėjo pabaigoje, tiksli data bus paskelbta vėliau.

Kokios, jūsų nuomone, yra santykių tarp abiejų Bažnyčių perspektyvos?

Mes turime žengti į priekį ir viliamės, kad Dievo Motina mums padės. Juk ji buvo pagrindinis asmuo šiame susitikime, o ne mes. Ji žino, kaip reikalus judinti į priekį ir padės stiprinti dvišalius santykius dėl geresnės mūsų Bažnyčių ateities.

Iš tikrųjų svarbiausias skirtumas tarp dabartinio susitikimo ir to, kuris vyko vasarį, yra Kazanės Dievo Motinos ikona, kuri geba paveikti žmonių širdis, ir tai suprantama. Todėl šis susitikimas nebuvo tik diplomatinis veiksmas ir reikia tikėtis, kad jis smarkiai pakeitė situaciją.

Ačiū, Jūsų Eminencija, kad aukojote šv. Mišias Maskvos katalikų katedroje (ji turi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulą – M.B.). Tačiau po pamaldų kai kurie vietiniai katalikai reiškė nepasitenkinimą, kad atvežta į Maskvą ikona nors trumpam nebuvo atnešta į katalikų katedrą tikintiesiems ją pagarbinti (kaip tai buvo padaryta Romoje, kur ji buvo išstatyta visą rugpjūčio 27 dieną – M.B.). Jie labai norėjo pamatyti atvaizdą ir pasimelsti Kazanės Dievo Motinai.

Taip, aš suprantu šį nusivylimą ir apgailestavimą, bet ikona man buvo duota, kad tiesiogiai ją pristatyčiau patriarchui; mes kitaip negalėjome pasielgti. Nors gal ir galėjome, bet nusprendėme to nedaryti iš pagarbos Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai.

Aš suprantu mūsų, katalikų, tikinčiųjų apgailestavimą ir būčiau buvęs laimingas nusileisti, bet maršrutą buvo nustatęs Šventasis Tėvas, patriarchas ir nuncijus Maskvoje.

Tačiau vietiniai katalikai buvo nusiminę, jog tikintieji Romoje turėjo progą pamatyti Kazanės Dievo Motinos ikoną ir jai pasimelsti visą dieną Šv. Petro bazilikoje, bet Maskvos katalikams tokios galimybės nebuvo suteikta. Kai kas dėl to labai išgyveno.

Aš, žinoma, tai suprantu, tačiau jūs taip pat turėtumėte suprasti, kad mes turime gerbti kitos pusės jautrumą. Iš tikrųjų tai reiškia Rusijos katalikų auką. Aš prašau katalikų tikinčiųjų Rusijoje pasiaukoti, suprasti, kad be aukos nėra atleidimo, nėra susitaikymo. Toks yra Bažnyčios gyvenimas.

Jūsų vizito, vykusio vasarį, metu Maskvos stačiatikių seminarija ir akademija prašė paramos bibliotekos renovacijai ir kai kuriems kitiems projektams įgyvendinti. Ar ši parama mūsų broliams stačiatikiams buvo suteikta?

Šią paramą pažadėjo „Renovabis“, ir šios Vokietijos katalikų socialinės organizacijos delegacija atvyks į Rusiją kitą savaitę. Aš taip pat buvau pažadėjęs atsiųsti knygų iš Romos, ir jos jau pasiekė Maskvą. Mes taip pat padedame stačiatikių seminarijai ir akademijai elektronine įranga. Viliuosi, kad apsikeitimas profesoriais ir studentais taip pat bus vaisingas abiem pusėms. Romos saleziečiai ir augustiniečiai yra pasirengę atvykti čia mokyti; tai tik laiko ir datos sutarimo klausimas. Po mano vasario vizito keturi stačiatikių teologijos studentai atvyko studijuoti į Romą.

Taigi mes jau matome pirmuosius mūsų pokalbių vaisius. Ir neturėtume neįvertinti, atmosferos mūsų santykiuose: iš pradžių buvo nepasitikėjimas, bet dabar daug geriau. Mums reikalinga kantrybė siekiant juos padaryti šiltesnius ir nuoširdesnius.

Prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad Vatikano santykių su užsienio valstybėmis sekretorius arkivyskupas Džiovanis Lajolas buvo paskirtas vadovauti tarpdikasterinei komisijai, skirtai Bažnyčios Rytų Europoje klausimams. Ar tai reiškia, kad ši komisija dirbs intensyviau, ypač bendradarbiavime su Popiežiškąja krikščionių vienybės taryba?

Su arkivyskupu Dž. Lajola mes esame draugai. Anksčiau jis buvo nuncijus Vokietijoje. Jis yra labai inteligentiška, atvira asmenybė, ir tikiuosi, kad mes labai gerai bendradarbiausime.

Ar jūs jau aptarėte su juo kai kurias problemas?

Mes su juo jau turėjome labai gerą susitikimą. Po dabartinio mūsų vizito į Maskvą aš tikiuosi vėl susitikti ir aptarti, kas jau materializuota ir kas dar gali būti padaryta?

Ar jūsų Popiežiškoji taryba ir arkivyskupo Dž. Lajolo vadovaujama komisija bando papildyti ir peržiūrėti prieš dvylika metų paskelbtą dokumentą dėl ekumenizmo?

Dabar dėl to neturime jokių planų. Tokie bandymai sąlygotų galimus įtarimus, todėl reikia elgtis atsargiai ir rūpestingai. Mes bandysime ieškoti kitų sprendimų.

Jūsų Eminencija, kaip jūs suprantate patriarcho ir kunigo V.Čaplino žodžius, kad Maskvos patriarchatas iš Vatikano laukia konkrečių ir prasmingų žingsnių. Šie žingsniai turėtų įtikinti stačiatikius dėl mūsų tiesioginių intencijų pagerinti santykius. Aš su kun. V.Čaplinu apie tai jau kalbėjau, tačiau jo atsakymas buvo labai apibendrintas, be jokių specifinių detalių. Ką jūs galite pasakyti apie šiuos jų reikalavimus?

Kaip aš suprantu, ta mūsų įsteigta bendra komisija turi aptarti stačiatikių nusiskundimus dėl vadinamojo prozelitizmo. Mes prašėme konkrečių faktų, kad būtų galima patikrinti jų tikrumą ir daryti pakeitimus, jeigu paaiškėtų, jog tai tiesa. Tik tokiu atveju yra įmanomi konkretūs žingsniai.

Kitas klausimas yra vadinamasis „uniatizmas“. Tai labai sunkus klausimas, nes mes turime pripažinti teisėtus Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios sprendimus. Bet šiuo metu Šventasis Tėvas yra padaręs labai aiškų pareiškimą dėl to reikalo (turima galvoje Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios pageidavimas, kad ji būtų Vatikano pripažinta kaip patriarchatas, dėl ko aštriai prieštarauja Maskvos stačiatikių patriarchatas, kuris Ukrainą laiko savo „kanonine teritorija“. Popiežius Jonas Paulius II ukrainiečių katalikų vyskupams patarė neskubėti dėl patriarchato steigimo ir palaukti tinkamesnio momento – M.B.), ir Šventajam Tėvui tai nebuvo lengva.

Kartais pasigirsta reikalavimų atšaukti iš Rusijos katalikų misionierių vienuolijas bei kongregacijas ir uždaryti katalikų išlaikomus vaikų auklėjimo centrus. (Skundžiamasi, kad neva stačiatikių vaikai tuose centruose bandomi pakrikštyti katalikais. – M.B.) Ar šie reikalavimai Šventajam Sostui yra priimtini?

Iki šiol mes oficialiai nesame gavę tokių reikalavimų. Jeigu mes rūpinamės gatvės vaikais, tai negalime jų vėl išmesti į gatvę; tai neįmanoma. Vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti, tai dar kartą patvirtinti Stačiatikių Bažnyčiai, jog nenorime prievarta žmonių daryti katalikais. Ir kiekvienu ginčytinu atveju gali būti rastas sprendimas, kuris būtų priimtinas abiem pusėms. Štai, pavyzdžiui, Maskvoje seserys vienuolės jų globojamus vaikus kiekvieną sekmadienį ir šventadienį veda į stačiatikių bažnyčias ir kviečia stačiatikių kunigus parengti tuos vaikus sakramentams.

Jūsų Eminencija, ar jūs jau esate numatęs kito vizito į Rusiją datą?

Kol kas dar ne. Tai daug priklausys nuo bendros katalikų ir stačiatikių komisijos darbo Maskvoje.

Pagal „Zenit“ ir „Asia News“ parengė M.B.

© 2004 "XXI amžius"