Pirmasis puslapis
Aktualijos
Fotografija
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šviesa naujos mokyklos languose

Benjaminas ŽULYS

Puošniai atrodo naujutėlė mokykla

Lapės – tos ir – ne tos

Naujųjų mokslo metų išvakarėse Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriui buvo perduotas naujas geltonasis autobusiukas moksleiviams vežioti iš tolimesnių vietovių į mokyklą. Šiandien jis kursuoja iš Čekiškės seniūnijos Liūčiūnų ir aplinkinių vietovių į Vilkijos vidurinę mokyklą.

Šiuos mokslo metus rajone pradėjo per dvylika tūkstančių moksleivių ir 1400 pedagogų, pagalbinis personalas. Apie 900 mokinukų į mokyklos suolą sėdo pirmą kartą. Rugsėjo pradžia visur buvo šventė, o ypač – Lapėse. Čia duris svetingai atvėrė nauja, viena moderniausių šalyje, europinio lygio Lapių pagrindinė mokykla. Ji kainavo daugiau nei vienuolika milijonų litų. Bet tai nėra į balą mesti pinigai, o panaudoti ne vienai kartai auklėti, mokyti, visuomenės kultūriniams poreikiams tenkinti.

Etinis reliatyvizmas ir atgimstanti mokykla

Petras ŠIDAGIS

1. Mokykla – ypatingas, žmogaus proto (pedagogikos mokslo) valdomas ugdymo veiksnys.

Klausantis radijo ar televizijos laidų bei skaitant spaudą atrodytų, jog vien tik ekonomika ir teisėsauga nulems gerą žmonių gyvenimą Lietuvoje. Tai vienpusis požiūris. Pamirštamas kitas dalykas – žmonių dorinės sąžinės ugdymas. Šiuo metu švietimo dorinės problemos visuomenėje tampa vis aktualesnės. Nusikalstamumas nemažėja. Atskleisti ir įveikti šias blogybes valstybei galėtų pagelbėti pedagogikos mokslas apie visuomenės ugdymą. Gerų rezultatų buvo pasiekta prieškario Lietuvoje. Derėtų pasinaudoti tuo patyrimu. Anot prof. S.Šalkauskio, pagrindiniai visuomenės ugdymo veiksniai ir veikėjai yra šeima, mokykla, kariuomenė, Bažnyčia, įstatymai, spauda, jaunimo ir kt. organizacijos.

Lietuva, kokios tavo lietuviškos mokyklos?

Vilniaus rajono savivaldybės salėje konferencija „Lenkų vaikas lenkiškoje mokykloje“ vyko jau devintus metus. Čia dalyvavo rajono tarybos nariai – Lenkų rinkimų akcijos nariai, savivaldybės darbuotojai, seniūnai, Lenkų sąjungos Lietuvoje aktyvistai. Nors lenkų vaikai sudaro tik 55 proc. mokinių, dauguma jų dabar jau mokosi lenkų kalba. Lenkų partijos pirmininkas ir Lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Valdemaras Tomaševskis pasidžiaugė, kad lietuvių kilmės lenkai Lietuvos širdyje ir Lietuvos Respublikoje atsisako protėvių gimtosios kalbos ir vis dažniau mokosi užsienio – lenkų – kalba. 1998-1999 mokslo metais rajone lenkų kalba mokėsi 51,2 proc. pirmokų, o šiemet – jau 54,5 proc. Valstybine lietuvių kalba besimokančių pirmokų sumažėjo nuo 42,6 proc. iki 41,5 proc.