Pirmasis puslapis
Aktualijos
Fotografija
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Teroristų ar V.Putino įkaitai?

Petras KATINAS

Vyrai išneša iš Beslano mokyklos išbėgusius sužeistus vaikus

Stačiatikių kunigas Beslano ligoninėje ramina sužeistą moterį

Moteris verkia prie žuvusių seserų karstų EPA-ELTA nuotraukos

Šiaurės Osetijos Beslano mieste, turinčiame tik 68 tūkst. gyventojų, įvykusi tragedija sukrėtė visą pasaulį. Įkaitų grobimą pasmerkė daugelio šalių vyriausybių vadovai bei kiti politikai. Teroro aktą pasmerkė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Aišku, niekuo nekaltų tūkstančio moksleivių paėmimas įkaitais – žiaurus ir nežmogiškas aktas. Tuo labiau kad žuvo, įvairiais pranešimais, mažiausiai 360 žmonių, 600 sužeista. (Kiti Rusijos pareigūnai teigia, kad žuvusiųjų gali būti daugiau kaip 600.) Dabar oficialioji Rusijos valdžia skelbia, kad specialiųjų pajėgų kariškiai ne savo noru ar gavę įsakymą šturmavo mokyklos pastatą, o juos tai padaryti išprovokavo patys grobikai, kai mokykloje įvyko du dideli sprogimai, kilo chaosas, ėmė bėgti įkaitai. Esą ataka kilo atsitiktinai, o mokyklos puolimas nebuvo planuotas. Tačiau tą paneigia čečėnų interneto pranešimas, pasirodęs prieš 12 valandų iki šturmo. Pranešime buvo sakoma, kad aktyviai rengiamasi puolimui ir tas bus daroma parodant esą jis įvyks „atsitiktinai“. Daugelis Beslano mokyklos šturmą praėjusio penktadienio vidurdienį lygina su 2002 metų spalio pabaigoje įvykusiu užgrobto Maskvos teatro „Nord-Ost“ šturmu, kurio metu žuvo visi užpuolikai ir 129 įkaitai. Kremlius nė kiek nepasimokė iš to, nors daugeliui buvo aišku, kad teroristiniai išpuoliai tuo nepasibaigs. Taip ir atsitiko. Jau 2002 m. gruodžio 27 d. sprogmenų prikrautais automobiliais čečėnų mirtininkai taranavo Grozno marionetinės administracijos pastatą. Žuvo apie 80 žmonių. 2003 m. gegužės 12 d. du čečėnų mirtininkai atakavo vietinės valdžios pastatą Znamenskojės rajone. Žuvo 59 žmonės. Po dviejų dienų toks pat išpuolis buvo pakartotas Jurto mieste. 2003 metais čečėnų kovotojai surengė dar keletą teroro aktų Šiaurės Osetijoje, du kartus – pačioje Maskvoje.

Šiemet, vasario 6 dieną, Maskvos metro traukinyje nugriaudėjo sprogimas. Žuvo 39 žmonės, daugiau kaip 100 sužeista. Gerai suplanuotas užpuolimas įvyko 2004 m. birželio 22 d. Ingušijoje, kai kovotojai šturmu užėmė Vidaus reikalų ministerijos pastatą. Žuvo apie 100 žmonių, tarp jų – ir Ingušijos vidaus reikalų ministras.

O rugpjūčio 24 dieną vienu metu ore sprogo du Rusijos keleiviniai lėktuvai, žuvo 89 žmonės. Dėl šių lėktuvų katastrofų oficialioji Maskvos valdžia iškart buvo gerokai sutrikusi. Spaudoje netgi buvo pasirodę pranešimų, kad vieną jų galėjo numušti pačios Rusijos priešlėktuvinė gynyba, įtarusi, kad lėktuvas gali būti susprogdintas virš V.Putino vasaros rezidencijos Sočyje. Kelias dienas buvo skelbiami įvairūs katastrofų variantai, pradedant techniniais gedimais, baigiant nekokybišku kuru. Vėliau paskelbta, jog tai čečėnų moterų – šachidžių, dar vadinamų „juodosiomis našlėmis“, darbas. Kaip ir rugpjūčio 31 dieną įvykęs sprogimas judrioje Maskvos gatvėje prie Rygos metro stotelės. Tada žuvo devyni žmonės, 51 sužeistas.

Daugelis apžvalgininkų šiuos paskutiniuosius teroro aktus sieja su Čečėnijos „prezidento“ rinkimais. Gali būti, kad taip ir yra. Pats iškėlęs savo kandidatūrą vadinamuosiuose rinkimuose Maskvos verslininkas Malikas Saidulajevas, kuriam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose absurdišku pretekstu, dar prieš rinkimus įspėjo, kad čečėnų kovotojai nesėdės sudėję rankas. Pasirodo, M.Saidulajevo pase neteisingai nurodyta jo gimimo vieta – Čečėnijos Respublika.Turėjo būti įrašyta Čečėnijos–Ingušijos ATSR. Tačiau šį pasą jam išrašė Maskvos srities milicijos poskyris... Taigi M.Saidulajevas neįtiko Kremliui vien todėl, kad ragino pagaliau pradėti derybas su prezidentu A.Maschadovu ir kitais čečėnų kovotojų lyderiais. V.Putinas nekreipė jokio dėmesio į įspėjimus, kad čečėnų kovotojai pajėgūs surengti didelio masto operacijas ne tiktai Čečėnijoje, bet ir kitose Rusijos vietose. „Bus labai karšta, ir šios vasaros kovotojai tikrai nepražiopsos“, – pareiškė M.Saidulajevas. Jis taip pat priminė V.Putinui, kad vis daugiau Čečėnijos gyventojų palaiko kovotojus, todėl ragino kuo greičiau sėsti prie derybų stalo. Keisčiausia, jog beveik po kiekvieno teroro akto Kremlius giedojo tą pačią giesmelę: padėtis Čečėnijoje normalizavosi, kone visi čečėnai remia Maskvos politiką, nenori jokios nepriklausomybės ir tik pora šimtų banditų bastosi kažkur kalnuose ir netrukus bus sunaikinti.

Atėjus valdžion V.Putinui ir faktiškai įvedus autoritarinį bei kagėbizuotą režimą, apie derybas su čečėnų kovotojų lyderiais buvo liepta pamiršti. Tokios pat pozicijos, netgi dar griežtesnės, V.Putinas užsispyrusiai laikosi ir po Beslano tragedijos. Paskelbęs rugsėjo 6-7 dienas gedulo dienomis, Rusijos prezidentas kalboje per televiziją faktiškai pakartojo savo seną nuostatą: „skandinti visus banditus išvietėje“. O tai reiškia, jog represijos prieš čečėnus ne tik bus tęsiamos, bet dar labiau sustiprės. Aišku, V.Putinui dabar susidarė gana palanki situacija: Vašingtonas įklimpęs Irake, Paryžius ir Berlynas tūpčioja apie Maskvą, Jungtinės Tautos primena rezoliucijas, smerkiančias teroro aktus Rusijoje. Tačiau kažkodėl JT nenori prisiminti ne kartą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaruoto svarbiausio principo, kad neįmanoma kalbėti apie žmogaus teises be laisvo kiekvienos tautos apsisprendimo. Tiesa, šį kartą smerkdami teroro aktą Beslano mokykloje, kai kurie Vakarų šalių lyderiai ir užsienio reikalų ministrai drįso, nors ir nedrąsiai, siūlyti Kremliui pradėti derybas su čečėnų laisvės kovotojais. Pavyzdžiui, Danijos užsienio reikalų ministras P.S.Mioleris, pareiškęs, kad nežmoniška imti įkaitais vaikus, sakė, kad Danija ir kitos ES šalys seniai mėgina įteigti Maskvai ieškoti politinio Čečėnijos problemos sprendimo. Netgi kartu su kancleriu G.Šrioderiu Maskvos bičiuliu tapęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris, pritardamas, kad reikia kovoti su terorizmu, paragino Kremlių pradėti derybas. Bet, sprendžiant iš paskutinės V.Putino kalbos, jis mato vienintelį Čečėnijos problemos sprendimą tik iš jėgos pozicijos. Taip varomi į kampą ne tik čečėnų kovotojai, bet ir kitos Kaukazo tautos. Aišku, V.Putinas naudojasi faktišku tarptautinės bendruomenės abejingumu Čečėnijos košmarui. Juk Vakarų sostinėse puikiai žinoma, kad visi Čečėnijoje vykę referendumai ir rinkimai tebuvo tik farsas. Todėl, piktinantis desperatiškais teroristų veiksmais ir pamirštant, jog visą šią teroro bangą faktiškai išprovokavo pati Maskva ir prezidentas V.Putinas, būtina griežtai pareikalauti iš Kremliaus nutraukti Čečėnijos karą ir spręsti problemą iš esmės. O kaltinant ne tik čečėnus, bet ir visus „tamsaus gymio“ Rusijos piliečius terorizmu, kelias teroro aktams ne tik nebus užkirstas, bet dar labiau skatins juos. Be to, negalima pamiršti dar vieno dalyko – kas gi iš tiesų sudarė sąlygas terorizmui plisti. Juk niekas kitas, o Rusijos armija sugriovė visus Čečėnijos miestus, visiškai sunaikino ūkį, nužudė ar privertė pabėgti mažiausiai trečdalį čečėnų tautos. Iš likusiųjų daugiau kaip 80 proc. neturi darbo. Tai ir yra pagrindinės priežastys, lėmusios ir Šiaurės Osetijos Beslano mokyklos košmarą. Smerkiant mokyklos grobikus, negalima pamiršti dar vieno svarbaus dalyko – kas iš tiesų davė įsakymą šturmuoti mokyklos pastatą ir nuo kieno paleistų kulkų žuvo daugiau kaip pusketvirto šimto žmonių, iš kurių dauguma vaikų. Kraupi šios tragedijos statistika. Atrodo, geriausiai susidariusią padėtį po Beslano tragedijos įvertino Rusijos dienraštis „Moskovskij komsomolec“, kuris savo vedamajame straipsnyje rašo: „Visi mes tapome Putino ir jo klikos politikos įkaitais“.

Šiaurės Osetijos ir Rusijos oficialūs pareigūnai skelbia naujus duomenis apie žuvusiuosius. Teigiama, jog žuvo 364 žmonės. Tuo tarpu Prancūzijos agentūra Frans Pres praneša, kad jos korespondentas suskaičiavo apie 600 žuvusiųjų. Pačiame Beslane viešpatauja įtampa, nes gyventojai netiki oficialiais pranešimais apie žuvusiuosius ir kaltina valdžią slepiant tikruosius žuvusiųjų skaičius. Taip pat pranešama, kad nukauta 26 mokyklos grobikai, tarp jų dešimt arabų. Rusijos atstovai taip pat paneigė, kad paimti į nelaisvę trys grobikai ir tai, jog atsistatydino Šiaurės Osetijos vidaus reikalų ministras. Ingušijos ir Šiaurės Osetijos milicija buvo apkaltintos, kad už kyšius praleido grobikus ir jų transportą su ginklais. Tai, aišku, nieko nauja. Visi žino, jog ne tik milicininkai, bet ir rusų kariškiai net pačiame Grozne už 500 rublių praleis ką tiktai nori.

Taip pat darosi visiškai aišku, jog vargu ar bus kada nors žinomas tikslus aukų skaičius įvykusioje tragedijoje. Kremliaus kontroliuojami televizijos kanalai perduoda tik iškarpytą, nuolat kaitaliojamą informaciją. O V.Putino kalba, kuris net neatsiprašė už specialiųjų pajėgų netaktišką ilgesį vadinamojoje įkaitų išlaisvinimo operacijoje, rodo, kad Kremlius net nebando prisiimti nors dalį kaltės dėl to, kas įvyko. Dar daugiau, V.Putino užuomina, kad kažkokios neįvardytos jėgos siekia sunaikinti Rusiją, gali būti naujojo šaltojo karo pradžios signalas. Kaip ir dar vienas apgailestavimas dėl SSRS subyrėjimo.

© 2004 "XXI amžius"