|
Lietuva, kokios tavo lietuviškos mokyklos?
Vilniaus rajono savivaldybės salėje konferencija Lenkų vaikas lenkiškoje mokykloje vyko jau devintus metus. Čia dalyvavo rajono tarybos nariai Lenkų rinkimų akcijos nariai, savivaldybės darbuotojai, seniūnai, Lenkų sąjungos Lietuvoje aktyvistai. Nors lenkų vaikai sudaro tik 55 proc. mokinių, dauguma jų dabar jau mokosi lenkų kalba. Lenkų partijos pirmininkas ir Lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Valdemaras Tomaševskis pasidžiaugė, kad lietuvių kilmės lenkai Lietuvos širdyje ir Lietuvos Respublikoje atsisako protėvių gimtosios kalbos ir vis dažniau mokosi užsienio lenkų kalba. 1998-1999 mokslo metais rajone lenkų kalba mokėsi 51,2 proc. pirmokų, o šiemet jau 54,5 proc. Valstybine lietuvių kalba besimokančių pirmokų sumažėjo nuo 42,6 proc. iki 41,5 proc. Tai esąs didžiulis Lenkų partijos vadovaujamos savivaldybės, mokytojų ir tėvų laimėjimas. Bet iki rugsėjo esą būtina lenkiškų klasių pirmokų skaičių padidinti. Rajono merė Leokadija Janušauskienė konferencijoje nurodė tuo užsiimti seniūnams, mokytojams ir lenkų aktyvistams. Teigiama, kad į lenkiškas mokyklas daugelyje vietų traukia Lenkijos Senato pastatyti gražūs priestatai, savivaldybės sumoka už išvykas, stovyklas Lenkijoje, konkursus ir t.t.
Šalčininkų rajono savivaldybė, vadovaujama naujo mero Leonardo Talmonto, taip pat labai stengiasi šia kryptimi daugiau nuveikti. Atleista Dieveniškių Ryto vidurinės mokyklos direktorė (už tai, kad per daug vaikų atėjo į lietuvišką pirmąją klasę) ir Dieveniškių 1-osios vidurinės mokyklos direktorė (už tai, kad per mažai tėvų pasirinko lenkiškas klases).
Visuomenė sutrukdė lenkėmis pakeisti buvusios vienintelės lietuviškos Poškonių mokyklos direktorę ir Poškonių darželio vedėją mat tada lengviau švietimo įstaigoje įkurti lenkiškas grupes, daugiau atsiranda balsuojančiųjų už Lenkų partiją! O dar prieš 60 metų Dieveniškių parapija maldavo ją prijungti prie Lietuvos valstybės, ji geriausiai rajone išlaikė seniausią gyvąją indoeuropiečių kalbą; Lietuvių kalbos institutas šiemet išleidžia šios šnektos žodyną (tekstai jau išleisti).
Keičiama ir Baltosios Vokės Šilo vidurinės mokyklos direktorė, Kalesninkų darželio vedėja. Lengviausia darbo sutartį nutraukti darbuotojo pareiškimu (jį išgaunant net apgaule, prievarta) arba įgijus teisę į visą senatvės pensiją. Šiuo pretekstu į pensiją išvaromos tik lietuviškų mokyklų direktorės, o lenkiškų mokyklų direktoriai paliekami. O Teresa Voisiat, likvidavusi Zaviškonių lietuvišką pradinę mokyklą ir Pabarės lietuvišką lopšelį-darželį pavertusi lenkišku, skiriama vedėja penkerių metų kadencijos laikotarpiui. Vidurinėms mokykloms trukdoma išlikti, jei baigiamojoje klasėje nebėra šešiolikos mokinių...
Kazimieras GARŠVA
© 2004 "XXI amžius"
|