Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

NATO ir toliau saugos Lietuvos
oro erdvę

NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Haraldas Kujatas Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

NATO ketina ir toliau saugoti Baltijos šalių oro erdvę, nepaisant to, kad Didžioji Britanija pareiškė neatsiųsianti į Lietuvą savo naikintuvų ir juos aptarnaujančių karių. Taip patikino į Lietuvą su dviejų dienų vizitu atvykęs NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Haraldas Kujatas.

„Esu tikras šimtu procentų, kad mes be jokių abejonių tęsime misiją, - pirmadienį žurnalistams teigė aukštas Aljanso pareigūnas. - Grįžę į Briuselį, šią savaitę priimsime formalų sprendimą. Dvi savaitės yra pakankamas laikas, juolab kad iš Vokietijos, Belgijos ar kitos šalies atskristi į Lietuvą užtrunka tik 50 minučių“.

Rugsėjo pabaigoje baigiasi Danijos oro policijos misija Baltijos šalių regione. Nuo liepos pradžios Zoknių oro bazėje prie Šiaulių buvo dislokuoti penki danų naikintuvai „F-16“, šeši lakūnai ir per 60 lėktuvus aptarnaujančio personalo darbuotojų.

Danus turėjo pakeisti Didžiosios Britanijos kontingentas, tačiau dar vasarą ši šalis pareiškė neatsiųsianti į Lietuvą savo naikintuvų ir juos aptarnaujančių karių. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis - techninės problemos, mat tinkamas naudotis oro uosto Zokniuose pakilimo tako ruožas yra per trumpas lėktuvams „F3 Tornado“.

Kovą Šiaurės Atlanto Tarybai sankcionavus oro policijos misiją tinkamų oro gynybos pajėgumų neturinčiose Baltijos šalyse, NATO sąjungininkai paeiliui siunčia misijai į Zoknių oro bazę savo lėktuvus, lakūnus ir aptarnaujantį personalą.

Nuo kovo 29 dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojo Belgijos karališkųjų oro pajėgų greitojo reagavimo junginys. Vėliau šią misiją perėmė Danijos kontingentas.

Iki tol Lietuvos oro erdvę kontroliavo mokomieji naikintuvai, kurie dėl reikiamos įrangos ir galingumo stokos tik iš dalies užtikrino oro erdvės saugumą.

Pasak generolo H. Kujato, apie oro policijos misijos tęstinumą buvo kalbama susitikimuose su Lietuvos pareigūnais. Tačiau jis kol kas negalėjo pasakyti, kurios šalies lakūnai pakeis danus.

Generolo teigimu, jo vadovaujamas NATO karinis komitetas pasiūlė įkurti nuolatinę oro policijos misiją. Tačiau kol kas misijos vykdytojai bus atrenkami rotacijos principu. „Galiu užtikrinti, kad bet kokiu atveju oro erdvės apsauga bus tęsiama. Mes nenorime pertraukos“, - pažymėjo svečias.

Praėjųsį sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje lankėsi aukščiausia NATO karinė vadovybė - NATO karinis komitetas, kuriam priklauso visų Aljanso valstybių kariuomenių vadai. Delegacijoje taip pat yra Vyriausiosios sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės vadas admirolas Edmundas Džiambastjanis ir vyriausiasis Sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Džeimsas Džounsas. Iš viso į Vilnių atvyko maždaug 60 pareigūnų.

Šio vizito tikslas - aptarti NATO karinės politikos klausimus Aljanso aukščiausių karinių pareigūnų lygmeniu, susipažinti su naujomis NATO narėmis ir užmegzti ryšius su šių šalių vadovais bei kitais aukštais pareigūnais. Jiems taip pat numatyta kultūrinė programa.

Sekmadienį vakare prezidentas Valdas Adamkus surengė priėmimą NATO karinio komiteto nariams. Pirmadienį ryte įvyko neformalus Aljanso šalių kariuomenių vadų susitikimas, o popiet Trakų pilyje – susitikimas su Seimo pirmininku Artūru Paulausku.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus pažymėjo, kad šis vizitas mūsų šaliai yra neeilinis įvykis - tai yra Lietuvos, kaip NATO narės, pripažinimas. „NATO karinis komitetas kiekvienoje Aljanso narėje lankosi kartą per 25 metus. Galima pajuokauti, kad tiek žvaigždžių Lietuva dar nematė“, - teigė V. Tutkus.

Paklaustas, kaip po pirmojo pusmečio Aljanse atrodo Lietuva, H. Kujatas nusijuokė: „Mes juk ne mokykloje“. Tačiau jau rimčiau generolas pabrėžė, kad Lietuva ir dar šešios naujos narės itin sklandžiai įsiliejo į NATO. Anot jo, tam didelės reikšmės turėjo Narystės veiksmų planas, kuriame dalyvauti negalėjo anksčiau prie Aljanso prisijungusios Lenkija, Čekija ir Vengrija.

„Kai lankau karines pajėgas tarptautinių operacijų lauke, nematau didelio skirtumo tarp Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ar Belgijos karių. Jie visi yra puikiai kvalifikuoti ir prisideda prie operacijų. Manau, kad čia, Lietuvoje, turite didžiuotis tuo, ką jūsų kariai pasiekė Aljanse“, - kalbėjo svečias.

Anot H. Kujato, šiuo metu nėra specifinio poreikio mūsų šaliai padidinti į tarptautines operacijas siunčiamų karių skaičių. „Lietuvos atstovams, dalyvaujantiems NATO operacijose, puikiai sekasi. Tokios mažos šalies kaip Lietuva bendradarbiavimas yra itin pastebimas. Ji yra sėkmingai užsirekomendavusi tarp NATO narių“, - tikino generolas.

Tačiau V. Tutkus pridūrė, kad kitais metais Lietuva planuoja šiek tiek padidinti karių skaičių tarptautinėse misijose. Seimui siūloma karinį kontingentą Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose padidinti iki 330 asmenų. Šiuo metu misijose užsienyje tarnauja apie 210 karių.

NATO karinis komitetas yra aukščiausioji Aljanso karinė vadovybė. Komitetas kariniais klausimais teikia konsultacijas ir rekomendacijas Aljanso politinės vadovybės struktūroms, nuolat susitinka su Euroatlantinės partnerystės tarybos šalių narių ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių šalių atstovais.

Paprastai komitetas į kariuomenių vadovų lygio posėdžius renkasi tris kartus per metus - du kartus Briuselyje, kartą - vienoje iš Aljanso narių. Lietuvai NATO kariniame komitete atstovauja pulkininkas Edvardas Mažeikis.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"