Atnaujintas 2004 rugsėjo 15 d.
Nr.69
(1271)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Netikėtas
susitikimas

Senų laikų
prisiminimai

Pasimatymas

Susitikome
po 60 metų

Nusikaltimas
ir bausmė

Politinės dešinės
paieškos

Džordžo Bušo
koziriai

Ką pasėjo,
tą ir pjauna

Giliai išgyvename
bendražygio mirtį

Dėl Viktoro
Uspaskicho
reklamavimo
LRT laidose

LRTV tampa
politine verteiva

Krikščioniškosios vertybės politikoje – pastanga ir Dievo malonė

Pranciškonų ordino vienuolis
psichologas Arūnas Peškaitis
Valdo Kopūsto (ELTA)
nuotrauka

Politiniame gyvenime vadovautis krikščioniškomis vertybėmis - pastanga, kurios prasmės nesuvokiantys politikai viešai puikuojasi savo asmeniu ir dalyvauja vadinamuosiuose „realybės šou“.

Apie tai, aiškindamas politikos ir tikėjimo santykį, Eltai kalbėjo viešojoje erdvėje aktyviai veikiančio, interneto dienraštį „Bernardinai.lt“ Lietuvoje įsteigusio Pranciškonų ordino vienuolis psichologas Arūnas Peškaitis.


Religiniai aspektai JAV
politinės partijos suvažiavime

Mindaugas BUIKA

Savo politikoje
Džordžas Bušas pabrėžia
krikščioniškų vertybių reikšmę

Dž.Bušas patvirtino įsipareigojimą vertybėms

Rugsėjo pradžioje Niujorke vykęs Jungtinių Valstijų valdančiosios Respublikonų partijos suvažiavimas rado platų atgarsį ir katalikiškoje amerikiečių žiniasklaidoje dėl ryškių religinių elementų, būdingų šiai konservatyviai ir krikščioniškai politinei grupei. Entuziastingai priėmęs iškeltą nominaciją lapkričio 2 dieną įvyksiančiuose rinkimuose antrajai ketverių metų kadencijai prezidentas Džordžas Bušas savo pagrindinėje kalboje, nors sutelkęs dėmesį į gynybos bei ekonomikos problemas, taip pat išnaudojo progą priminti savo įsipareigojimą tradicinėms krikščioniškoms vertybėms palaikyti.


Neprarado vilties išlikti

Bostono lietuviai paminėjo uždaromos
parapijos šimtmečio jubiliejų

Bostono lietuviai dar liepos
mėnesį piketavo prie Šv. Petro
Katedros prašydami
nepanaikinti jų parapijos

Nepaisant visu liūdnų žinių, ateinančių iš Bostono arkivyskupijos, vietos lietuvių bendruomenė dar neprarado vilties išsaugoti savo parapiją. Rugsėjo 8 dieną vyskupo apsilankymo mūsų parapijoje metu buvo proga dar kartą išreikšti savo didelį susirūpinimą Bostono apylinkių lietuvių sielovados ateitimi. Vyskupas, atmetęs lietuvių pakvietimą dalyvauti sekmadienio iškilmingame Šv. Petro parapijos šimtmečio jubiliejaus minėjime, pasisiūlė ta proga aukoti šv. Mišias.


Praėjusi kančių golgotą

Elvyra RAŽANAUSKAITĖ

Liučija Čarneckaitė
(dešinėje) ir grupė artimų
draugų Vilniaus oro uoste
išlydi į JAV po vienos
viešnagės
Janiną Matulevičiūtę-
Vienožinskienę
(trečia iš dešinės)

Vieną 1958 metų vasaros dieną, būdama Palangos paplūdimyje, išgirdau šalia esančią moterį sakant: „Štai eina Lietuvos ambasadoriaus Italijoje Čarneckio dukra, tik ką grįžusi iš Sibiro tremties…“ Pažiūrėjusi pamačiau pajūriu einančią aukštą, liekną juodaplaukę moterį ir iš karto pažinau buvusią savo klasės draugę Liučiją Čarneckaitę, kuri (ir klasėje) buvo vadinama Čija. Pribėgau prie jos, apsidžiaugėme susitikusios. Iš tiesų buvo netikėta ir nuoširdžiai džiugu matyti Čiją vėl Lietuvoje, ir net Palangoje.


Svėdasuose susitinka gėrio
ir dvasingumo puoselėtojai

Su Svėdasų parapijos klebonu
kun. Rimantu Kauniečiu
(antras iš dešinės) bendrauja
„Vaižganto skaitymų“
organizatoriai „Lietuvai
pagražinti draugijos“ aktyvistas,
šios draugijos Centro valdybos
pirmininkas Juozas Dingelis
(kairėje), dr. Juozas Lapienis
ir svėdasiškė medikė, draugijos
Svėdasų skyriaus
vadovė Aldona Širvinskienė

Svėdasų krašte (Anykščių r.) nuo 1991-ųjų vasaros puoselėjama graži tradicija – organizuojami „Vaižganto skaitymai“, į kuriuos gausiai renkasi vietiniai gyventojai, kraštiečiai, menininkai, dvasininkai, politikai, „Lietuvai pagražinti draugijos“ nariai. Taip prasmingai ir įdomiai pagerbiamas iš Svėdasų krašto kilęs literatūros klasikas, kanauninkas, visuomenės veikėjas, „Lietuvai pagražinti draugijos“ įkūrėjas Juozas Tumas-Vaižgantas.


Pasirodė kas esą

Bronius VERTELKA

Parodoje-mugėje susitiko
(iš kairės): vienuolė sesuo
Elija, Panevėžio krašto
ateitininkų valdybos narys
Arūnas Raugas ir knygos
apie savo dėdę kunigą
Kazimierą Čiplį-Vijūną
autorė Joana Viga Čiplytė

„Nemanau, jog ūkio ministro atvykimas yra susijęs su artėjančiais rinkimais. Valdžiai parūpo verslo reikalai“, – atidarydamas parodą-mugę „EXPO Aukštaitija – 2004“, kalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Eimutis Žvybas.

Iškilmėse pasisakęs ūkio ministras Petras Čėsna pastebėjo: net 65 proc. Lietuvoje gaminamos produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, Rusiją, Baltarusiją bei kitas valstybes. Svečias iš Vilniaus gausiai susirinkusiesiems į parodos-mugės atidarymą linkėjo užmegzti naudingų verslo ryšių, visokeriopai plėsti produkcijos migracijos geografiją.


Vaikščiotais išvaikščiotais takais...

Marija MACIJAUSKIENĖ

Jau HAV valstybės karūnuotas
karalius Vilius I Pakruojo dvare
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Kai pagalvoji, tai Šiaurės Lietuva tiek daug mūsų kultūros istorijai davė asmenybių... Vien Joniškio, Biržų, Pasvalio, o jau Pakruojo rajonas galėtų daug kur pritvirtinti memorialines lentas, didžiuotis tokiomis asmenybėmis kaip „Aušros“ poetas Mykolas Dagilėlis-Šeižys, prozos meistras Jonas Mikelinskas arba Juozas Paukštelis, taip pat prozininkas Antanas Čalnaris, čia gyvenęs Kazys Jankauskas, kultūros istorikas, vertėjas ir poetas Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis, literatūros kritikas, literatūros istorikas ir poetas Kostas Korsakas, poetai – Eduardas Mieželaitis ir Anastazija Sučylienė, vitražistų tėvas (taip savo laiku jį vadindavo) tapytojas, vitražo ir teatro dailininkas Stasys Ušinskas, jo sesuo talentinga, subtili vitražistė ir teatro dailininkė Filomena Ušinskaitė, tapytojas Adolis Krištopaitis, grafikas Romualdas Čarna, kompozitorius, dirigentas ir fleitininkas Juozas Pakalnis...


Gyvoji Rimgailų giminė

Vytautas Jonas Rimgaila

Parašyti savo genties istoriją - žygdarbis. Surinkti, aprašyti, susisteminti, patikrinti, išspausdinti, redaguoti užtrunka valandų valandas, dienų dienas. Laimi pasiryžimas ir meilė saviems žmonėms - tėvams, seneliams, proseneliams. Salantiškis Vytautas Rimgaila (g. 1927 m. rupgjūčio 30 d.), žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, aktyviai bendradarbiauja periodinėje spaudoje. Jam atimiausia istorinė tematika. „Užrašinėju kitų prisiminimus, truputį rašiau apie okupantų represuotus savo artimuosius, bandau ir literato plunksną“, - pasakoja gausių prisiminimų autorius, pakalbintas pirmojoje respublikinėje atsiminimų rašymo apžiūroje.


NATO ir toliau saugos Lietuvos
oro erdvę

NATO karinio komiteto
pirmininkas generolas
Haraldas Kujatas
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka

NATO ketina ir toliau saugoti Baltijos šalių oro erdvę, nepaisant to, kad Didžioji Britanija pareiškė neatsiųsianti į Lietuvą savo naikintuvų ir juos aptarnaujančių karių. Taip patikino į Lietuvą su dviejų dienų vizitu atvykęs NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Haraldas Kujatas.

„Esu tikras šimtu procentų, kad mes be jokių abejonių tęsime misiją, - pirmadienį žurnalistams teigė aukštas Aljanso pareigūnas. - Grįžę į Briuselį, šią savaitę priimsime formalų sprendimą. Dvi savaitės yra pakankamas laikas, juolab kad iš Vokietijos, Belgijos ar kitos šalies atskristi į Lietuvą užtrunka tik 50 minučių“.


Valstybės skandinimas
skandalų liūne

Petras KATINAS

Stumdymasis prie valdžios lovio sukelia vis naujų, beveik anekdotiškų situacijų. Kai kurios jų darosi sunkiai suvokiamos. Ko siekiama eskaluojant vis naujas grėsmes ne tik valstybės piliečiams, bet ir pačios valstybės saugumui? Tai, aišku, niekam ne paslaptis, kas iš tiesų yra suinteresuotas nestabilumu valstybėje ir kas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nekalbant jau apie Rusijos generolų žvanginimus ginklais, netgi atomine bomba, jeigu Kremlius nuspręs, jog kažkur „artimajame užsienyje“ susisuko lizdą tikri ar mistiniai teroristai. Žinant sovietinių čekistų veiklos metodus nuo pat bolševikų atėjimo į valdžią, jiems juoko darbas „nukepti“ kokį nors, pavyzdžiui, Rusijos pilietį, kad ir menkas pareigas užimantį ambasados darbuotoją, ir po to apkaltinti mistinius teroristus, veikiančius Lietuvoje, Latvijoje ar Gruzijoje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija