|
Senų laikų prisiminimai
Marijampolės rajone, Meškučių kaime, nuo senų laikų gyveno stambūs ir garbingi ūkininkai Čėsnos. Jų šeima valdė 82 ha žemės, turėjo didelių pastatų: mūrinį gyvenamąjį namą su mansarda ir dideliais rūsiais, didelius ūkinius pastatus, tvenkinių, didelį sodą, gražių gėlių darželių, daug žemės ūkio technikos ir kt. Šią šeimą pažinojau nuo 1937 metų, todėl ir pradėjau rinkti apie ją to laiko ir jų praeities istorinę medžiagą. Pagarsėjo ji dar knygnešių (spaudos draudimo) laikais, kai tuose namuose rinkdavosi spaudos leidėjai ir platintojai, o vėliau, sovietiniais metais, sodybos rūsiuose slapstėsi Lietuvos kovotojai partizanai. Todėl ši sodyba nuo senų laikų buvo vadinama Čėsnyne. Čia gyvenę Čėsnų senoliai išaugino keturis vaikus, vėliau tapusiuis knygnešiais: Antaną, Stanislovą, Marytę, Joną. Antanas Čėsna (1862-1923) ūkininkas, namų šeimininkas, vedęs J.Paulionytę (1878-1937). Jie išaugino ir į mokslus išleido vienuolika vaikų. Du iš jų - Antanas ir Stasys 1918-1919 metais buvo Nepriklausomos Lietuvos savanoriai; dukra Anelė, vienuolė (sesuo Bernarda), - 1924-1940 metais Kauno Saulės gimnazijos mokytoja ir direktorė; Vladas kapitonas; kiti įvairių profesijų tarnautojai. Antano namuose rinkdavosi jo broliai Jonas, kunigas Stasys ir kiti knygnešiai.
Stanislovas Čėsna (1864-1954) - kunigas, Sasnavos parapijos klebonas. Jis pastatė Sasnavos bažnyčią ir ten klebonavo 52 metus. Kun. S.Čėsna dalyvavo kuriant Sietyno draugiją, rašė spaudoje, buvo labai populiarus ir draugiškas. Apie jį parašyta Lietuvos enciklopedijoje (1130 str. 5 p.). Kun. S.Čėsna palaidotas prie savo statytos bažnyčios Sasnavoje.
Marytė Čėsnaitė (1866-1926) ištekėjo už A.Žmuidzino iš Keturvalakių. Išaugino septynis vaikus: Antanas tapo dvarininku, Stasys gydytoju, Kostas miškininku, Jonas - diplomatu Anglijoje, vėliau Kanadoje konsulas (jau miręs). Antanas Žmuidzinas (1860-1916) aktyviai dalyvavo spaudos platinime Čėsnynėje.
Jonas Čėsna (1870-1912) žymus lietuvybės veikėjas. Pats rašė į spaudą ir platino ją, organizavo susirinkimus, už tai rusų žandarų buvo nuolat persekiojamas. Tris kartus bėgo į Ameriką. Kartą buvo pagautas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą vėl buvo persekiojamas. Važiuodamas traukiniu, pastebėjo persekiojantį žandarą, šovė į jį, o pats iššoko iš važiuojančio traukinio ir susižeidė. Atsitiktinai radę žmonės jį išgelbėjo nuo mirties. Jis mokėjo keletą kalbų, todėl tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje turėjo daug draugų, kurie jam padėjo. Už aktyvią veiklą jo pavardė įrašyta Karo muziejaus paminklinėje knygnešių lentoje, dešimtoje eilėje. J.Čėsna mirė Amerikoje. Apie Jono ir brolio kunigo Stanislovo veiklą plačiai aprašyta Lietuvos enciklopedijoje (1128-1130 str.).
Kita karta (Antano Čėsnos), baigusi įvairius mokslus, išsiskirstė po įvairiausius kraštus, kai kurie pasiekė Vokietiją, Daniją, JAV, Australiją. Likusieji tėviškėje buvo apgyvendinti svetimose šeimose. Dabar tos šeimos apsigyveno savuose namuose gyvenvietėje. Todėl, perfrazuojant poetą vysk. J.Baranauską, iš Čėsnynės tik ant lauko pliko apleistas gyvenamasis namas, klėtis ir sodas paliko.
Jonas VIEVESIS
Kaunas
© 2004 "XXI amžius"
|