Pirmasis puslapis
Valstybė
    ir bažnyčia
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Religiniai aspektai JAV
politinės partijos suvažiavime

Mindaugas BUIKA

Savo politikoje Džordžas Bušas pabrėžia krikščioniškų vertybių reikšmę

Per ketverius metus JAV prezidentas Džordžas Bušas su popiežiumi Jonu Pauliumi II buvo susitikęs tris kartus

Dž.Bušas patvirtino įsipareigojimą vertybėms

Rugsėjo pradžioje Niujorke vykęs Jungtinių Valstijų valdančiosios Respublikonų partijos suvažiavimas rado platų atgarsį ir katalikiškoje amerikiečių žiniasklaidoje dėl ryškių religinių elementų, būdingų šiai konservatyviai ir krikščioniškai politinei grupei. Entuziastingai priėmęs iškeltą nominaciją lapkričio 2 dieną įvyksiančiuose rinkimuose antrajai ketverių metų kadencijai prezidentas Džordžas Bušas savo pagrindinėje kalboje, nors sutelkęs dėmesį į gynybos bei ekonomikos problemas, taip pat išnaudojo progą priminti savo įsipareigojimą tradicinėms krikščioniškoms vertybėms palaikyti.

„Šiame besikeičiančiame pasaulyje kai kurie dalykai nesikeičia – tai vertybės, pagal kurias mes stengiamės gyventi, ir institucijos, kurios suteikia mūsų gyvenimui prasmę ir tikslą“, - pažymėjo Dž.Bušas, nurodydamas į atsakomybės prioritetą, pareigą šeimai ir gyvybės gynimui. „Kadangi šeima ir darbas yra stabilumo ir orumo šaltiniai, aš remiu tokias socialines reformas, kurios stiprina šeimą ir reikalauja dirbti, - sakė prezidentas. - Globojanti visuomenė turi pirmiausia rūpintis savo silpniausiais nariais, ir mes turime padaryti vietos negimusiems kūdikiams“. Dž.Bušas, kuris šiemet iškėlė Kongresui iniciatyvą dėl Konstitucijos pataisos, uždraudžiančios homoseksualų „santuokas“, savo programinėje kalboje vėl pabrėžė būtinumą ginti santuoką, kaip „vyro ir moters sąjungą, kuri nusipelnė garbingos vietos mūsų visuomenėje“.

Prezidentas neužmiršo prikišti savo varžovui būsimuose rinkimuose opozicinės Demokratų partijos liberaliajam senatoriui Džonui Keriui, kuris neseniai taip pat pranešė ginąs „konservatyvias vertybes“, tuo nustebindamas netgi savo rėmėjus. „Jeigu jūs sakote, jog Amerikos širdis ir siela yra Holivude, manau, kad jūs nesate konservatyvių vertybių kandidatas“, - pastebėjo Dž.Bušas dėl senatoriaus Dž.Kerio palankumo „holivudinei kino industrijai“, kupinai smurto ir sekso scenų. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad demokratų kandidatas buvo vienas iš nedaugelio Senato narių, kurie balsavo prieš 1996 metais įsigalėjusį Santuokos gynimo aktą, o šiemet mirusio buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano valdymo metus (1980-1988) yra pavadinęs „moralinės tamsybės“ era.

64-ias minutes trukusioje kalboje prezidentas gynė savo administracijos užsienio politiką kovoje su tarptautiniu terorizmu ir remiant laisvės siekį. Jis pažymėjo, kad „laisvė nėra Amerikos dovana pasauliui, bet Visagalio Dievo dovana kiekvienam pasaulio vyrui ir moteriai“. Todėl amerikiečiai, skatindami laisvės ir demokratijos plėtrą užsienyje, kartu kuria saugesnį pasaulį. „Šis prasidėjęs amžius bus laisvės amžiumi“, - tikino Dž.Bušas aktyviai plojimais ir šūksniais jį palaikiusiems suvažiavimo delegatams, susirinkusiems į didžiuosius Niujorko sporto rūmus. Tradicinę amerikiečiams „laisvės idėją“ siedamas su krikščioniška viltimi dėl geresnės ateities, Dž.Bušas savo nominacinę kalbą užbaigė perfrazuodamas Ekleziastą, kad yra „laikas liūdesiui, laikas kovai ir laikas atstatymui“.

Dvasiniai palinkėjimai valstybininkams

Prieš šią savo kalbą prezidentas DŽ.Bušas su jam būdingu pamaldumu dalyvavo Niujorko Kristaus Išganytojo katalikų bažnyčioje vykusiame maldos budėjime, kuris buvo surengtas jo paties prašymu. Čia, dalyvaujant Dž.Bušo šeimos nariams ir artimiems bendradarbiams, drauge meldėsi katalikų ir protestantų dvasininkai, žydų rabinas ir musulmonas imamas. Homiliją pasakiusio šios parapijos klebono ir žymaus Niujorko katalikų pamokslininko kunigo Džordžo Ratlerio vėlesniu liudijimu žiniasklaidai, „šventojo susikaupimo valandoje“ dalyvavo pirmoji šalies ponia Lora Buš, prezidento tėvai - buvęs prezidentas Džordžas Bušas vyresnysis ir Barbara Buš, padėjėjai Kondoliza Rais ir Karlas Rovas, Vyriausybės ir Kongreso nariai, Niujorko valstijos gubernatorius Džordžas Patakis ir Niujorko miesto meras Maiklas Blumbergas.

Savo prasmingos homilijos tema – jos visą tekstą pateikė JAV katalikų žinių agentūra CWI News – kunigas Dž.Ratleris parinko Evangelijos žodžius: „Kas gi jis toksai? Netgi vėjas ir ežeras jam paklūsta!“ (Mk 4, 41), kada apaštalai stebisi, jog Jėzus nutildo audrą. Prisimindamas per Jungtinių Valstijų istoriją šalį siaubusią gausybę politinių, socialinių ir karinių audrų, kunigas pastebėjo, kad netgi JAV kovos už nepriklausomybę didvyris Džordžas Vašingtonas, nepaisant visų jo talentų ir drąsos, „buvo tik žmogus ir negalėjo nutildyti vėjo šėlsmo“.

Kunigas priminė, jog prieš trejus metus, 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, JAV ištiko dar viena audra, ir kai kurie žmonės galėjo net pagalvoti, kad „Dievas užmigo“. Tačiau žinojimas, jog Dievas budi ir gali „nutildyti audras“, turi įkvėpti žmonėms drąsos blogio akivaizdoje. Būtent tą žinojo buvęs prezidentas R.Reiganas, kurį pamokslininkas pavadino „žmogumi kilnia siela“, tačiau kurį kai kas „išjuokė už tai, kad blogį pavadino blogio imperija“. R.Reiganas tą blogį nutildė, tačiau tam padėjo Dievas, kuris vienintelis gali „nutildyti audras“. Todėl ir kiekvienas žmogus, nepaisant jo silpnumo bei suklydimo galimybės, „turi moralinę pareigą blogį pavadinti blogiu“.

Homilijoje buvo prisimintas XIX amžiuje gyvenęs šventasis kunigas Žanas Viany, kuris drąsino jauną žmogų, kai, jam atliekant išpažintį, pradėjo drebėti grindys, kad jis nebijotų, nes „tai – tik šėtonas“. Taip pat ir kiekvienas mūsų baisiojo terorizmo akivaizdoje turime išlaikyti drąsą ir nebijoti pasakyti, jog „tai – tik šėtonas“. „Tai paprastas atsakymas, bet kaip jį sunku ištarti“, - sakė kunigas Dž.Ratleris. Jis kvietė pasimokyti iš šv. Tomo Moro, kurį popiežius Jonas Paulius II paskelbė visų valstybininkų ir politikų dangiškuoju globėju. Šis žymus XVI amžiaus anglų politikas, paaukojęs gyvybę dėl teisingos politikos, „visą savo viešąją veiklą paskyrė tarnavimui žmonėms, ypač tiems, kurie yra silpni ir neturtingi“. „Visuomeninių kontroversijų akivaizdoje jis su nepaprastu teisingumu buvo atsidavęs šeimos gynimui ir rėmė visapusišką jaunimo auklėjimą“, - kalbėjo pamokslininkas.

Baigdamas homiliją kunigas Dž.Ratleris priminė, kad šiandien „audringos kontroversijos“ juntamos daugelyje klausimų – nuo biotechnologijos iki pasaulinės politikos. „Atsakymai nėra lengvi, bet paprasti: viskas bus puiku tiek, kiek žmogaus teisės gerbs Dievo teises“.

Po prezidento Dž.Bušo nominacinės kalbos paskutinę Respublikonų partijos suvažiavimo dieną jį baigiamąja malda uždarė Niujorko arkivyskupas kardinolas Edvardas Iganas. Jis prašė Dievo padaryti, kad žmonės, ypač atsakingi politikai rodytų gailestingumą „badaujantiesiems, benamiams, apleistiesiems ir svetimšaliams“. Kad jie būtų teisingi ir gerbtų kitų teises, „ypač brangią teisę gyventi, kuri priklauso į šį pasaulį ateinantiems kūdikiams ir jį palikti besirengiantiems seneliams bei ligoniams“. Kardinolas E.Iganas taip pat meldė Dievą suteikti žmonėms išminties ir supratimo, kad jie žinotų, jog jėgą konflikte galima naudoti tik tuomet, kai visos taikingos pastangos yra tikrai panaudotos.

Tikėjimu grindžiama politika

Jeigu ryškūs religiniai bruožai yra visada būdingi JAV politinių partijų priešrinkimų forumams, - tiek respublikonų, tiek ir demokratų suvažiavimai atidaromi ir uždaromi bendra malda, vyksta kasdienės pamaldos kiekvienos konfesinės grupės delegatams, - tai Niujorko „Madison Square Garden“ vykusiame konvente pristatytas filmas apie Dž.Bušo tikėjimą tapo tam tikra naujove. Apie 70 minučių trunkančia dokumentine juosta „Džordžas Bušas: tikėjimas Baltuosiuose rūmuose“ apie prezidento religinį gyvenimą norima pabrėžti, kad jo administracija yra „labiausiai tikėjimu grindžiama JAV istorijoje“.

Anot filmą mačiusių žurnalistų, - oficialus jo pristatymas įvyks spalio mėnesį, - jame parodyti įvairių tikybų atstovų, dvasininkų ir krikščioniškosios žiniasklaidos vadovų vaizdingi pasisakymai, patvirtinantys dabartinio JAV prezidento religingumą, kuris dieną pradeda malda ir Šventojo Rašto skaitymu. Katalikų požiūrį pateikęs žurnalo „Crisis“ leidėjas Dylas Hadzonas sako, jog žmonės, susitikę su Dž.Bušu, „tuoj pat pajunta simpatiją dėl jo tikėjimo nuoširdumo“. D.Hadzonas pažymi, kad metodistų bendruomenei priklausantis prezidentas yra „tobulas tarpininkas tarp tradicinių protestantų ir katalikų“. (Dž.Bušas užaugo presbiterionų šeimoje ir į Jungtinę Metodistų Bažnyčią perėjo dėl savo žmonos Barbaros įtakos. Jo jaunesnysis brolis Floridos gubernatorius Džebas Bušas yra vedęs meksikietę katalikę ir atsivertęs į katalikybę.)

Dokumentinis filmas prasideda epizodu, kaip Dž.Bušas į klausimą, kas yra jo mėgstamiausias filosofas ir mąstytojas, atsako, jog tai Kristus, kuris „perkeitė širdį“. Iš tikrųjų – ir filme to nevengiama pabrėžti – iki savo 40-ojo gimtadienio Dž.Bušas buvo stipriai išgeriantis, rūkantis, dažnai besikeikiantis žmogus. Ryžtingai šių blogų įpročių atsisakyti – alkoholio JAV prezidentas dabar visiškai nevartoja – jį paskatino vidinis dvasinis atsivertimas po susitikimų su pastoriumi Biliu Greimu ir kitais žymiais pamokslininkais. Šį savo krikščioniškojo atgimimo įkarštį Dž.Bušas perkėlė ir į Baltuosius rūmus, pabrėždamas poreikį pakeisti pasaulį, įtvirtinant jame „gyvybės kultūrą“, ryžtingai ir nuosekliai kovojant su blogiu ir trūkumais tiek tarptautinėje politikoje, tiek nacionalinėje švietimo sistemoje.

Prezidentas Dž.Bušas skyrė dešimtis milijardų dolerių Irakui išlaisvinti iš Sadamo Huseino genocidinio režimo ir Afganistanui išlaisvinti iš „Al Qaedos“ teroristus globojusio, savuosius žmones niekinusio Talibano. Buvo neišvengta klaidų, kaip, pavyzdžiui, biudžeto deficito. Tačiau milijardinės lėšos buvo išleistos ir kovai su AIDS nelaime – šimtams milijonų jaunimo ikisantuokiniam skaistumui bei dorovei ugdyti mokyklose ir sveikai santuokai bei atsakingai tėvystei skatinti. „Mes darome pažangą keisdami Amerikos kultūrą iš tos, kai sakoma: „Jeigu gerai jautiesi, daryk tai; jeigu iškyla problema, kaltink kitus“, į kultūrą, kurioje kiekvienas mūsų supranta, kad mes patys esame atsakingi už gyvenime daromus sprendimus“, - sakė prezidentas Dž.Bušas viename pareiškimų per nacionalinį radiją.

Dabar daroma daugybė sociologinių tyrimų ir vertinimų dėl galimų JAV prezidento rinkimų rezultatų. Akivaizdu, jog kol kas yra tam tikra pusiausvyra tarp palaikančiųjų Dž.Bušą ir jo oponentą Dž.Kerį. Tvirtų ir praktikuojančių katalikų bei kitų konfesijų tikinčiųjų dauguma, žinoma, balsuos už dabartinį prezidentą. Bet ką darys vadinamieji „svinguojantys krikščionys“? Be abejonės, bus ir tokių, kurie balsuos prieš Dž.Bušą būtent dėl jo šeimos ir gyvybės gynimo programos.

„Tiesa, kad kiekvienas valstybės vadovas, kuris bando daryti didžius dalykus, tampa kontroversinis, - rašė neseniai vienas komentatorius Niujorko įtakingame dienraštyje „The Wall Street Journal“. – Ir Dž.Bušas atstovauja tam respublikonų priešakiniam būriui, kuris pakeitė ištisas kartas Vašingtone dominavusius liberaliuosius demokratus. Nereikia stebėtis, kad dėl to jo oponentai yra supykę. Jie supranta, jog per antrąją kadenciją Dž.Bušas gali dar labiau pakeisti šalies politinį landšaftą visam kartos laikotarpiui“. Tačiau nuosekliems krikščionims toks pasikeitimas būtų didelė „gyvybės kultūros“ ir moralinio integralumo pergalė, ir dėl to verta pasistengti.

© 2004 "XXI amžius"