Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Atgijo grafikės ir tapytojos palikimas

Dailininkės M. Katiliūtės sesuo Eugenija

Vilnius. Iš muziejaus saugyklų iškelti vienos talentingiausių prieškario dailininkių, grafikės, tapytojos, knygų iliustratorės Marcės Katiliūtės (1912-1937) darbai įsikūrė sostinės „Vartų“ galerijoje. Pirmą kartą tokią išsamią šios autorės parodą Vilniuje pristato Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, saugantis didžiąją dailininkės palikimo dalį.

Pasak šio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, daugelį dešimtmečių M.Katiliūtė buvo gerokai primiršta, o jei pažįstama, tai tik kaip grafikė, knygų iliustratorė, tad dabar esąs geras laikas atskleisti ir tapytojos, portretistės, įžvalgios psichologės talentą.

Penkiose „Vartų“ salėse nuo sienų žvelgia M. Katiliūtės amžininkai, studijų draugai, bičiuliai, artimieji, tačiau daugelis nutapytų žmonių šiuolaikiniam žiūrovui jau nebeatpažįstami. Eksponuojami ir dailininkės lino raižiniai, tušu, anglimi, pieštuku piešti eskizai, akvarele lieti peizažai.

Pasak dailininkės sesers Eugenijos, Marcė buvusi tikra menininkė, siekusi aukštų idealų, kurdama nieko nematydavusi ir negirdėdavusi, o namuose atsilankę svečiai būtinai turėdavę pozuoti jos portretams. Nė 25-erių nesulaukusi M. Katiliūtė spėjo sukurti apie pusę tūkstančio tapybos ir grafikos darbų, iliustravo Vytauto Tamulaičio, Kazio Jakubėno, Antano Vaičiulaičio, Petro Cvirkos knygeles vaikams, sukūrė iliustracijas Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“, už kurias jau po mirties pelnė pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medalį. Pasak dailės istorikų, talentinga kūrėja yra užėmusi pelnytą vietą garsiausių prieškario grafikų ir tapytojų panteone. Pasak artimųjų, didžiausia nuoskauda jautrios prigimties dailininkei buvęs neobjektyvus sprendimas neskirti jai stipendijos studijoms Paryžiuje. Solidi stipendija būtų buvusi didelė paspirtis iš daugiavaikės šeimos kilusiai kūrėjai. Iki šiol paslaptis gaubia ir M. Katiliūtės ankstyvos mirties priežastį. Spėjama, kad ją galėjo pagreitinti tuometinis skeptiškas požiūris į moterį menininkę arba nelaiminga meilė.

Dailininkės atminimas įamžintas jos tėviškėje, Laimužės vienkiemyje Joniškio rajone. Čia įkurtas dailininkės memorialinis muziejus, saugomi jos kūrybos įrankiai, nedaug darbų, išlikusių po karo. Deja, nuo artėjančio fronto į avilius suslapstyti kūrėjos dienoraščiai, dailės kūriniai sudegė, dingo ir atmintinas aukso medalis iš Paryžiaus.

M. Katiliūtės dienoraščių fragmentų saugoma Martyno Mažvydo bibliotekoje, jos darbų esama ne tik M. K. Čiurlionio muziejuje, bet ir Čekijoje, Košicės muziejuje, taip pat privačiose kolekcijose. Panevėžietis istorijos mokytojas Juozas Brazauskas renka medžiagą būsimai monografijai apie M. Katiliūtę, mat vienintelė buvo išleista daugiau negu prieš 40 metų.

Pagal Eltą

Mykolo Ambrazo ir Valdo Kopūsto (ELTA) nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"