Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sidabrinis skeptras –
po 172 metų

Vilniaus universiteto rektoriui Benediktui Juodkai įteiktas galios, universiteto garbės ir autonomijos simbolis - sidabrinis skeptras Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Penktadienį Alma Mater Vilnensis 425 metų sukakties renginius vainikavusioje „Gratulamur“ ceremonijoje Vilniaus universiteto rektoriui Benediktui Juodkai įteiktas galios, universiteto garbės ir autonomijos simbolis - sidabrinis skeptras. Vertingas renesansinio stiliaus kūrinys - universiteto simbolis iš Lietuvos į Sankt Peterburgo Ermitažą buvo išvežtas 1832 metais, carui Nikolajui I įsakius Vilniaus universitetą uždaryti. Skeptro grąžinimu į Lietuvą buvo pradėta rūpintis atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1920 m. pasirašius Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį, valstybių atstovai nutarė, kad skeptras, kaip visiškai lietuviškas objektas, gali būti grąžintas Lietuvai, kai tik paaiškės, kur yra. Tačiau Ermitažo mokslininkai Rusijos valdžios primygtinai reikalavo to nedaryti, nes „sidabrinė rektoriaus lazda ypač svarbi Ermitažo sidabro kolekcijai ir yra vienintelis tokio tipo dirbinys visoje Sovietų Sąjungoje“.

Reikalingas ryžtas naujam dvasiniam humanizmui formuoti

Mindaugas Buika

Šv.Egidijaus bendruomenės įkūrėjas Andrea Rikardis

Pastaruoju metu labai sustiprėjus tarptautinio terorizmo aktyvumui, kuris bando sau suteikti ir tam tikrą religinį aspektą, vis didesnio susidomėjimo susilaukia Šv.Egidijaus bendruomenės rengiami tarptautiniai „Religijų ir kultūrų“ susitikimai, kuriais tarsi pratęsiama „Asyžiaus dvasia“, prisimenant istorinį popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metais Italijos mieste Asyžiuje sukviestą pasaulio religinių lyderių maldos už taiką sąskrydį.

„Turime pasodinti medžių, po kuriais
niekada nesėdėsime…“

Keli štrichai Birutės Kurgonienės – Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centro direktorės – portretui

Rasa KLEVAITĖ

Birutė Kurgonienė

Ji – šventės siela ir protas

Pasitaikė maloni galimybė dalyvauti antrojoje Vilniaus apskrities kultūros ir meno šventėje „Vilnijos vainikas–2004“ Trakų rajone. Šventė skambėjo aidėjo dvi dienas Aukštadvaryje, Onuškyje, Lentvaryje, Trakų Rėkalnėje. Stebino dalyvių darna, susiklausymas, renginių „sustygavimas“. Net prapliupus liūčiai, artistai, negailėdami nei savęs, nei sceninių kostiumų, stengėsi atlikti repertuarą iki galo ir nepaisė, kad akompanuojantis orkestras dėl blogų oro sąlygų negalėjo groti.

– Kas organizavo šią šventę?

„Kultūrinės veiklos centras, - atsako žinantieji. – Direktorė ne tik dienas, bet ir naktis prarymojo prie projekto. Ji – šventės siela ir protas“.

Žvakių liepsnelėms plevenant

Bronius VERTELKA

Savo autografą aktorė Doloresa Kazragytė paliko ne vienoje „Gyvenimas prieš gyvenimą“ knygoje

Penktadienį Panevėžio muzikinio teatro svetainėje įvyko susitikimas su Kauno dramos teatro aktore Doloresa Kazragyte. Buvo pristatyta jos esė knyga „Gyvenimas prieš gyvenimą“. Tai buvo pirmasis renginys, Muzikiniam teatrui pradėjus naująjį kūrybos sezoną.

Tylioje aplinkoje, ant stalų plaikstantis žvakių liepsnelėms, vyko bendravimas. Aktorę atlydėjusi leidyklos „Baltos lankos“ atstovė Dalia Saukaitytė pasakojo, jog artimesnė pažintis su D.Kazragyte užsimezgė sutikus ją grybaujančią Labanoro girioje, netoli Lakajų. Tuo metu aktorė tiesiog laukdavo pasirodant straipsnių „Kauno dienoje“, pasirašytų Viktorijos slapyvardžiu ir pramintų „liežuviais“. Keletą jų Daliai parodė D. Kazragytė. Leidyklos darbuotoja pasiūlė, kad būtų verta išleisti jos kūrinėlius atskira knyga. Taip skaitytojus pasiekė aktorės kūrinys „Tiltas be turėklų“ . Vėliau dienos šviesą išvydo jos knygos „Gyvenimas prieš gyvenimą“ ir „Kasdienybės rožinis“.

Kodėl rugsėjis švietimui –
ne tik šventė

Dr. Vincentas Lamanauskas

Šiaulių universiteto profesorius

Rugsėjo pirmąją naujuosius mokslo metus pradėjo 548 tūkst. moksleivių Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Vietoje įžangos

Lietuvos švietimo ir mokslo bendruomenė pasitiko dar vieną nepriklausomos Lietuvos rugsėjį. Atrodytų tik džiaugtis telieka. Suprantama, kad tai išties svarbi, netgi sakyčiau, sunkiai įvertinamos reikšmės šventė. Dėl protų „nutekėjimo“ rugsėjis tarsi suteikia viltį, kad Lietuvoje gyventi iš tiesų bus geriau. Juolab kad švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius visur, kur tik spėja, sako vieną ir tą patį - kiek daug kompiuterių (ne bet kokių, o personalinių), naujų baldų ir geltonųjų autobusiukų bus nupirkta Lietuvos mokykloms. Skaičiuojami įvairūs fantastiniai skaičiai - vidurkiai - kiekgi tų nelemtų kompiuterių teks Lietuvos moksleiviams.

Pirmasis fotografijos festivalis

Festivalio organizatorius, fotografas ir meno kritikas Mindaugas Kavaliauskas Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Tris dešimtis fotografijos parodų kauniečiams bei miesto svečiams pristato pirmasis Lietuvoje fotografijos meno festivalis - „Kauno fotografijos dienos“. Iki spalio 10 dienos bus galima ne tik susipažinti su pasaulinės reikšmės fotografijos kūriniais, bet ir pasiklausyti paskaitų, o fotografai galės pasitobulinti praktiniuose užsiėmimuose. Festivalio renginiuose lankytojams pristatoma dar menkai žinoma kaimyninių, ypač Šiaurės šalių, fotografijos klasika bei šiuolaikinė kūryba, taip pat pasaulyje žymių išeivių iš Lietuvos darbai.

Atgijo grafikės ir tapytojos palikimas

Dailininkės M. Katiliūtės sesuo Eugenija

Vilnius. Iš muziejaus saugyklų iškelti vienos talentingiausių prieškario dailininkių, grafikės, tapytojos, knygų iliustratorės Marcės Katiliūtės (1912-1937) darbai įsikūrė sostinės „Vartų“ galerijoje. Pirmą kartą tokią išsamią šios autorės parodą Vilniuje pristato Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, saugantis didžiąją dailininkės palikimo dalį.

Pasak šio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, daugelį dešimtmečių M.Katiliūtė buvo gerokai primiršta, o jei pažįstama, tai tik kaip grafikė, knygų iliustratorė, tad dabar esąs geras laikas atskleisti ir tapytojos, portretistės, įžvalgios psichologės talentą.

Pristatė dešimtmečio darbus

Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Šerys

Vilnius. Vilniaus savivaldybės rotušėje atidarytoje parodoje „Paraiška ištikimybei“ Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Šerys visuomenei pristatė pastarojo dešimtmečio medinės skulptūros, tapybos darbus ir piešinius.

Atidarydamas parodą dailininkas kalbėjo poezijos žodžiais. „Et, aš savęs niekad nelaikiau menininku. Gal norėjau būti laisvas nuo visokiausių žaltvykslių. Žmogus ir tiek“, - tai tik viena, tačiau tiek daug apie V. Šerį sakanti jo eilėraščio eilutė.