|
Kvadratiniu lizdiniu būdu
Petras KATINAS
Rinkimuose dėl Lietuvos parlamento narių kėdžių grumiasi visas pulkas milijonierių. Žinoma, kaip ir dera, daugiausia turčių rusų oligarcho V.Uspaskich komandoje. Vien pirmajame V.Uspaskich partijos sąrašo dešimtuke aštuoni milijonieriai. Aišku, savo turtais jie neprilygsta Archangelsko apsukruoliui, bet nedaug ir atsilieka. Didžiausi iš jų deklaravę savo turtus Valstybinei mokesčių inspekcijai Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas Antanas Bosas ir Lietuvos naftos produktų agentūros generalinis direktorius Jonas Jagminas. Tas pats, kuris neseniai barė Maisto pramonės įmonių ir bendrovių vadovus, kad jie nesugebėjo gauti leidimų iš Maskvos veterinarijos inspekcijos eksportuoti į Rusiją savo produkciją. Esą reikėjo gerokai privaišinti tuos rusų inspektorius, ir anie būtų pasirašę bet ką. J.Jagminas, kaip senas komunistinių laikų partinis nomenklatūrininkas ir sovietinio agropromo veikėjas, žino ką kalba. Patyręs. Beje, abu - ir A.Bosas, ir J.Jagminas - laikomi Rusijos Lukoil žmonėmis, kaip ir jų tiesioginis viršininkas. Milijonierė yra ir dar viena V.Uspaskich partijos kandidatų į Seimą sąrašo išrinktoji - bendrovės Lietuvos spauda šefė Romualda Kšanienė. Taigi buržųjų valdžios apiplėštus ir nuskriaustus paprastus Lietuvos žmones ateina ginti patys didžiausieji prichvatizatoriai, kurie, rusų oligarchų pavyzdžiu, ir susišlavė tuos milijonus. Bet, pasirodo, maža susišlavė. Dabar rengiasi pasigrobti ir ES fondų milijonus.
Ne ką mažesni turtuoliai - ir kai kurie socialiai orientuoti socialdemokratai. Tad nėra ko stebėtis. Yra iš ko imti pavyzdį. Pirmiausia iš savo vado A.Brazausko, kurio vardu rinkimų koaliciją pavadino. Šios koalicijos sąraše esantys kandidatai bene turtingiausi irgi buvę sovietiniai nomenklatūrininkai buvęs paskutinis sovietų Lietuvos komjaunimo sekretorius Alfonsas Macaitis ir Baltarusijos prezidento gerbėjas Bronius Bradauskas. Abu deklaravo turį per 1,8 mln. registruoto turto, o A.Lukašenkos mylėtojas B.Bradauskas, pasirodo, turi dar vieną polinkį investuoti į įvairias meno vertybes (į jas investavęs 3,196 mln. litų). Ne ką mažiau turto deklaravo ir dar vienas socialdemokratų kandidatas ūkio ministras ir daugybės ir bendrovių akcininkas Petras Čėsna. Taigi kairiųjų elektoratas gali būti patenkintas. Jo valdyti ir melžti iki paskutiniosios ateina visas prichvatizatorių žiedas. Na, kaip ir tas K.Prunskienės komandos visuomenės lyderis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas, registravęs per 700 tūkst. litų turto. Pastarasis pasižymi dar viena įdomia savybe. Kai tik ateina metas eiti į teismą dėl riaušių kurstymo organizuojant kelių blokladas, žemdirbys J.Ramonas bemat suserga ir gula į ligoninę. Tiesa, reikia priminti, kad tai ne J.Ramono išsigalvojimas. Pirmieji tokią racionalizaciją sugalvojo visokie tulpiniai, šmikiniai ir kiti sukčiai, o vėliau estafetę perėmė ir valstybinių institucijų pareigūnai. Netgi buvęs pasienio tarnybos vadas generolas A.Songaila.
Šiemetinė rinkimų kampanija pasižymi dar vienu įdomiu dalyku. Atgaivinta primiršta dar M.Gorbačiovo laikais labai reklamuota šeimyninė ranga. Štai K.Prunskienės sąraše, tarp kitų visuomenės lyderių K.Bobelio, J.Ramono, Ignalinos atominės elektrinės jedinstvenininkų, įrašytas ir jos sūnus, matyt, būsimasis Kazimieros reikalo tęsėjas Vaidotas Prunskus. Beje, V.Uspaskich gvardijos nario A.Boso žmona Loreta Bosienė kažkodėl atsidūrė irgi K.Prunskienės sąraše. Tiesa, dabar abu Bosai šneka, kad yra išsiskyrę, bet tai nekeičia šeimyninės rangos privalumų, tuo labiau kad abu gyvena po vienu stogu. Be to, V.Uspaskich ir K.Prunskienė puikiai sutaria ir jau kurpia būsimąją Lietuvos gelbėtojų Vyriausybę. Nušalintojo prezidento R.Pakso koalicijos sąraše taip pat panašūs šeimyniniai eksperimentai. Liberaldemokratų vadas Valentinas Mazuronis į sąrašą įrašė ir savo sūnų Andrių. Netgi Šustausko partijos 29 kandidatų sąraše irgi neapsieita be šeimyninės rangos. Jame puikuojasi kažkokia Hipolit ir Genės Golubovič šeimyna.
Kalbėdami apie šeimyninę rangą per šiuos Seimo rinkimus negalime pamiršti dar vieno sovietinių laikų vajaus bulvių sodinimo kvadratiniu lizdiniu būdu. Toks kvadratas jau beveik susiformavo. Juk, nepaisant ruso oligarcho metamų milijonų reklamai ir nemokamiems masiniams koncertams, aišku, kad V.Uspaskich vienas daugumos būsimajame Seime neturės. Bent jau taip skelbia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus apklausos. Taigi tame kvadratiniame lizde, be V.Uspaskich grupuotės, jau derina stygas A.Brazausko socialdemokratai, K.Prunskienės valstiečiai ir R.Pakso koalicija. Jeigu ir jų nepakaktų planuojamai daugumai, tai prie lizdo prisidės Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir kiti marginalai. Šioje situacijoje kelia nuostabą Lenkų rinkimų akcijos kartu su Rusų sąjunga numatomi grandioziniai užmojai. Jų sąraše - net 128 kandidatai. Įdomiausia, kad rinkiminėje agitacijoje Lenkų rinkimų akcijos veikėjai ėmė demonstruoti esantys didžiausi katalikai. Nesvarbu, kad tame sąraše netrūksta Pietryčių Lietuvos autonomininkų ir jedinstveninkų, kurie dabar jau ir žegnotis pramoko.
Negalima nepaminėti dar vieno įdomaus dalyko. Kažkur staiga pradingo paksininkų ir jų vado anksčiau demonstruotas perdėtas dievobaimingumas. Nebeliko jo nė kvapo. Už tai net pagirti reikia. Juk kam dangstytis tikinčiųjų skraistėmis, kai netiki daugiau į nieką, tiktai į valdžią ir pinigus. Ką jau kalbėti apie perėjūnus ir politinius aferistus, pakeitusius net po kelias partijas.
Apie perbėgėlius iš partijos į partiją jau net kalbėti nesinori, nes jų vis daugėja prieš kiekvienus rinkimus. O prieš šiuos jų gretos smarkiai pagausėjo. Aišku, šiame maratone iš partijos į partiją pirmauja dabar V.Uspaskich Darbo partijos nariu tapęs Neringos meras S.Mikelis. Kuo tik jisai nebuvo: ir konservatoriumi, ir tautos pažangiečiu, bandė tapti socialdemokratu, bet net Č.Juršėnas atsisakė jo paslaugų. Pagaliau tapo darbiečiu. Nenustebino buvęs VLIKo pirmininkas ir Krikščionių demokratų partijos lyderiu apsiskelbęs K.Bobelis, nuėjęs pas K.Prunskienę. V.Uspaskich ir K.Prunskienė mielai priglaudžia tokius perbėgėlius.
Stebina dar vienas dalykas, kaip rimtais politologais save laikantys žmonės, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas, įvertino Lietuvos politines partijas. Esą kairė ir dešinė Lietuvos politikoje sunyko ir tarp jų beveik nebeliko skirtumų. Tačiau labai paprastas dalykas, kaip atskirti kairiuosius nuo dešiniųjų. Visų pirma jų kairumą labiausiai rodo požiūris į komunistinę praeitį bei okupaciją ir dabartinis keliaklupščiavimas prieš Rusiją. Prie tokių pirmiausia reikėtų priskirti socialdemokratus, K.Prunskienės partiją bei paksininkus. Jau nekalbant apie tautos pažangiečius. Nuosekliausiais dešiniaisiais buvo ir išliko bene vienintelė Tėvynės sąjunga. Liberalcentristus prie dešiniųjų galima priskirti gana sąlyginai. Tą rodo ir jų neaiškūs manevrai su Darbo partija.
Bene didžiausią netikėtumą pateikė policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, viešai prabilęs apie nusikaltėlių ir politikų tandemą. Generalinis policijos komisaras pažymėjo, jog artėjant Seimo rinkimams nusikalstamos struktūros pradėjo remti politikus, kurie yra priklausomi nuo šių struktūrų. Anot V.Grigaravičiaus, tokių kandidatų, susijusių su Kauno mafija, yra apie dešimt. Iš esmės generalinis komisaras nieko nauja nepasakė. Apie nusikalstamo pasaulio ir Kauno politikų ryšius kalbama jau seniai. Konkrečiai - apie buvusius V.Šustausko partiečius. Beje, ir pats V.Šustauskas neslepia savo simpatijų Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamam H.Daktarui bei jo šeimynai. H.Daktaro sūnus Enrikas, laukiantis teismo už narkotikų ir padirbtų dolerių platinimą, kurio vestuvėse puotavo ubagų karalius, V.Šustausko pastangomis tapo Kauno miesto tarybos nariu. Buvo daug rašoma apie kitą veikėją Karolį Bruderį, dabar kandidatuojantį į Seimą respublikonų sąraše. Tų pačių, kurių vadu apsiskelbęs radikalas K.Petraitis savo rinkiminėse kalbose šlovina Baltarusijos valdovą A.Lukašenką ir teigė, kad vos tik įvažiavęs į klestinčios Baltarusijos teritoriją pasijuto vos ne rojuje atsidūręs
Beje, ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas sakė jau seniai pastebėjęs, kad kriminalitetas politizuojasi, o politikai kriminalizuojasi. A.Sadeckas priminė V.Šustausko susitikimus ir paskelbtus telefoninių pokalbių įrašus su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamu H.Daktaru. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas taip pat sakė, kad V.Šustausko vadovaujamos partijos, pasivadinusios Lietuvos laisvės sąjunga, kandidatų į Seimą sąraše yra asmenų, kurie labai artimai susiję su nusikalstamo pasaulio veikėjais. V.Grigaravičius sakė labai nerimaująs, kad nusikaltėlių pasaulis ne tik deleguoja savo kandidatus į Seimą, bet ir remia partijas tiek vadinamąsias tradicines, tiek neseniai susikūrusias. Pasak policijos generalinio komisaro, sumos yra didelės. Tai ne vienkartinės injekcijos, bet periodiškai duodami pinigai. Ir ne vien iš Kauno nusikalstamų grupuočių, bet ir iš kitų miestų.
Vargu ar policijos generalinis komisaras, kuris pareiškė perdavęs medžiagą apie įtariamuosius kandidatus Valstybės saugumo departamentui, ryšis viešai paskelbti, kas yra tie nusikalstamų struktūrų statytiniai. Pernelyg jau daug labai turtingų žmonių, vienaip ar kitaip susiję su nusikaltėliais. Kaip, beje, ir muitininkai. Todėl sukeltas dar vienas triukšmas, kaip ir kiti panašūs triukšmeliai gali likti tik botago pliaukštelėjimu per maurais užžėlusią kūdrą. Tuo labiau kad vidaus reikalų ministras V.Bulovas teigė nepritariąs V.Grigaravičiaus pareikštiems nuogąstavimams. Esą tai ministrui primena politikavimą. Labai paprasta ir pastaruoju metu valdžios vyrų pamėgta formulė.
Tuoj po vidaus reikalų ministro V.Bulovo neigiamo generalinio policijos komisaro pareiškimo įvertinimo paskubėjo paremti savo partijos bičiulį pats partijos vadas ir Premjeras. A.Brazauskas pareikalavo iš V.Grigaravičiaus nedelsiant pateikti jo turimus duomenis apie į Seimą besiveržiančius su nusikaltėliais susijusius pretendentus. Vyriausybės nariai, anot A.Brazausko, tyresni už krištolą
Kodėl vidaus reikalų ministras ir Premjeras taip susinervino, jeigu visi yra tokie švarūs ir geri. Taip pat pastebimai ėmė kažką neaiškaus lementi Kauno policijos vadovai ir prokurorai, kai V.Grigaravičius prabilo apie Kauno nusikalstamo pasaulio įtaką politikams. Toks nervinimasis verčia galvoti žinomos patarlės žodžiais: Vagie, kepurė dega. Tačiau reikalo esmė ne šiame ar panašiuose politiniuose ir korupciniuose skandaluose, jau keli mėnesiai krečiančiuose Lietuvą. Kažkodėl niekas iš valdančiųjų neatkreipė dėmesio į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario N.Medvedevo įspėjimus, kad tų skandalų šaknų reikia ieškoti ne Lietuvoje, o už jos sienų. Kitaip tariant Maskvoje. Juos kuria ir organizuoja Rusijos specialiosios tarnybos. Akivaizdžiausias to pavyzdys klusnus Maskvos įsakymo įvykdymas uždarant čečėnų interneto svetainę Kavkazcenter. Kaip pažymėjo politikos apžvalgininkas Liutauras Ulevičius, įsakymą uždaryti Kavkazcenter davė svetimos valstybės specialiosios tarnybos, o įsakymas klusniai įvykdytas lietuvių rankomis.
© 2004 "XXI amžius"
|