Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvių ir vokiečių samariečių draugystė

Benjaminas ŽULYS

Svečiai iš Vokietijos ir Kauno samariečiai prie Vytauto Didžiojo paminklo: dešinėje – Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidentas Algirdas Jokūbaitis, trečias iš dešinės – Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Padėti skurstantiesiems

Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje Senamiestyje ant sienos kabo išraiškinga reprodukcija, kurioje parašyta, kad šiuo metu Lietuvoje kas penktas žmogus skursta, tūkstančiai eina miegoti alkani... Tą paveikslą regi kiekvienas, atėjęs į tą patalpą nemokamai gauti šviežios duonos, kai kada – ir bandelių, pyragėlių. Tokių žmonių, pagal iš anksto argumentuotai sudarytą sąrašą, per savaitę apsilanko apie 400. Tarsi ne kažin kas, bet ne vienam nepriteklius patiriančiam žmogui tai nemenkas priedas prie skurdaus šeimos mitybos raciono. Nes prie duonos produktus dalijančios samariečių bendrijos durų tomis dienomis išsirikiuoja nemaža eilutė. Atsidėkodami už nesavanaudišką paramą miesto kepykloms, – bendrovei „Mentora“ bei kitoms, – samariečiai savanoriai eina jose nemokamai padirbėti. Ir tai dar ne viskas. Geradariai samariečiai neturtėlius paremia drabužiais, kuriuos suneša miesto žmonės, gaunama ir kitais geranoriškais būdais.

Kardinolo pozicijai dėl Katedros
aikštės pritaria ir politikai

Festivalio administratorius Vygaudas Juknelis Katalikų Bažnyčios hierarchams siūlęs atsipeikėti, plačiau pažiūrėti į pasaulį ir nepainioti XIV amžiaus su XXI Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Tėvynės sąjungos prezidiumo narė parlamentarė Irena Degutienė stebisi „Sostinės dienų” festivalio organizatoriais, „pamokslaujančiais” kardinolui Audriui Juozui Bačkiui. Festivalio rengėjai, nepaisydami kardinolo protestų, Katedros aikštėje surengė pagonišką misteriją „Žaibo gėlės”.

“Manome, kad Katalikų Bažnyčios vadovai teisūs sakydami, jog Katedros aikštė yra Lietuvos širdis ir kad toje vietoje turėtų vykti tik nacionalinio lygio ir aukštos kultūros renginiai”, - teigiama I. Degutienės išplatintame pareiškime. Pasak konservatorės, ją stebina „Sostinės dienų” organizatorių „pamokymai Bažnyčios hierarchams, raginimai plačiau pažiūrėti į pasaulį ir nepainioti XIV amžiaus su XXI”.

Nelengvos Bostono arkivyskupijos problemos

Mindaugas BUIKA

Bostono arkivyskupas Sinas O’Malis, OFM Cap.

Skaudžios skandalų pasekmės

Vargu ar kuris kitas Jungtinių Valstijų, o gal ir pasaulio Katalikų Bažnyčios hierarchas yra susidūręs su tokiais dideliais dvasiniais, materialiniais bei organizaciniais iššūkiais kaip Bostono dieceziją valdantis 60-metis arkivyskupas Sinas O’Malis. Dar 2003 metų pradžioje, netrukus po tuomečio Bostono arkivyskupo kardinolo Bernardo Lo atsistatydinimo dėl dieceziją ištikusios kunigų seksualinių piktnaudžiavimų krizės, laikinai ėjęs apaštalinio administratoriaus pareigas vyskupas augziliaras Ričardas Lenonas pranešė, kad arkivyskupijos biudžetas sumažėjo 50 proc. (nuo 24 iki 12 milijonų dolerių). Tuometiniai sociologiniai tyrimai rodė, kad „rekordiškai“ nukritęs tikinčiųjų dalyvavimas sekmadienio šv. Mišiose – 2,1 mln. katalikų turinčioje Bostono arkivyskupijoje šventadienių pamaldose reguliariai dalyvavo tik 300 tūkstančių, tai yra 14 proc. tikinčiųjų (JAV nacionalinis vidurkis yra 30-40 proc.).

Su tikėjimu ir stiprybe širdyje

Benjaminas ŽULYS

A.Svarinskas su bendraminčiais prie Šv.Teresės bažnyčios 1988 metais

Nuo Šiluvos aukštumų

Kai atėjome į jaukią monsinjoro Alfonso Svarinsko buto svetainę Vilniuje, Odminių gatvėje, nuo sienų iš paveikslų ir nuotraukų žvelgė iškilūs mūsų tautos patriotai, šviesuoliai, kankiniai. Čia – Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, vyskupai Vincas Borisevičius, Motiejus Valančius, pokario okupuotosios Lietuvos generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis, kankinė Adelė Dirsytė, kiti taurūs lietuviai, dabar iš Aukštybių žvelgią į atkurtą nepriklausomą Lietuvą ir gal vertiną, kokia dabar yra toji Lietuva, ar jų pastangos, aukos nenuėjo veltui, ar prisidėjo prie gimtosios šalies laisvės ir jos ateinančios dienos.

Kviečia ne tik Ligonių Sveikatos atlaidai

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus gimtajai parapijai padovanotas kryžius

Krikštonys. Pirmą rugsėjo sekmadienį Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyksta Lietuvoje labai reti Ligonių Sveikatos atlaidai. Juos įvedė kunigas Jonas Reitelaitis, dirbęs čia nuo 1926 metų iki savo gyvenimo pabaigos (mirė 1966 m.). 1925-aisiais jis pastatė medinę bažnyčią, o 1926 metais pašventino ir suteikė parapijai Krikštonių vardą. Bažnyčia buvo pastatyta ant bajoro Miknos Konstantinovičiaus žemės, vadinamos Zaleskovčizna. Žemę bajorui 1562 metais padovanojo karalius Žygimantas Augustas už karo tarnybą su žirgu. 1927 metais kunigas kartu su parapijiečiais pradėjo dabartinės mūrinės bažnyčios statybą ir po šešerių metų, 1934-aisiais, užbaigė. Tais pačiais metais ją pašventino ir suteikė Kristaus Karaliaus vardą.

Lankėsi geradarys

Iš dešinės: kan. Gerhardas Langė, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, žinomas varpų gamybos Vokietijoje specialistas Haincas Diuprė ir Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kan. Bronius Antanaitis

PANEVĖŽYS. Aukštaitijos sostinėje šeštadienį viešėjo vokiečių katalikų kanauninkas Gerhardas Langė. Arnsbergo ligoninėje kapelionu dirbančiam dvasininkui rūpėjo išgirsti, kaip skamba varpai Švč .Trejybės bažnyčioje. Juos prieš dvejus metus šventovei dovanojo kan. G. Langė. Varpai ir elektroninė įranga bažnyčiai būtų kainavę 160 tūkst. litų.

Atlaidai sujungė kartas
ir gyvenimus

Klierikas Justas JASĖNAS

Su parapijos jaunimu klebonijos pievelėje bičiuliaujasi Obelių ir Smilgių klebonai kunigai (viduryje iš dešinės) Juozapas Kuodis ir Eugenijus Troickis

Liepos mėnesį pasienio su Latvija miestelį – Obelius sujudino ir atgaivino pirmą kartą organizuoti savaitiniai atlaidai. Šia parapija, po kun. Virgilijaus Garšvos mirties, rūpinasi klebonas kun. Juozapas Kuodis. Jo ir aktyvių parapijiečių dėka buvo sumanytos septynios maldos dienos, pripildytos renginių, susitikimų, gausios svečių ir maldos intencijų.

„Būkime karšti arba šalti,
tik nebūkime drungni“

Vitalija URBONAVIČIENĖ

Manikūnų krašto bendruomenės tarybos pirmininkas Gintautas Aglinskas (kairėje) ir Namišių seniūnas Kęstutis Valantonis

Manikūnai – tai ne vien derlingos žemės kraštas, bet ir garsaus fleitininko Augusto Armono bei violončelininko, dirigento, vargonininko Petro Armono, mokslininko Algimanto Benjamino Povilonio, aktoriaus Petro Venslovo gimtinė. Liepą čia buvo susirinkę šiame Lietuvos lopinėlyje gimę ir augę, bet dabar po visą šalį išsibarstę žmonės.

Reklamuojantis Darbo partiją kunigas sekina Bažnyčios vadovų kantrybę

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ketina imtis ryžtingų priemonių Darbo partiją reklamuojančio Paberžės klebono tėvo Stanislovo atžvilgiu. „Tapęs Darbo partijos ruporu, tėvas Stanislovas atvirai demonstruoja neklusnumą Bažnyčiai, nors yra prisiekęs per kunigystės šventimus ir vienuoliškuosius įžadus. Gaila, kad senatvėje, kai reikia mąstyti apie susitikimą su Viešpačiu, kunigui vienuoliui labiau rūpi naujos partijos reikalai. Bet kokios dovanos - pinigai ar klebonija, kurioje jis gyvena, - yra per didelė kaina, kad būtų galima neklausyti Bažnyčios”, - sakė Kauno arkivyskupas.

Kvadratiniu lizdiniu būdu

Petras KATINAS

Rinkimuose dėl Lietuvos parlamento narių kėdžių grumiasi visas pulkas milijonierių. Žinoma, kaip ir dera, daugiausia turčių – rusų oligarcho V.Uspaskich komandoje. Vien pirmajame V.Uspaskich partijos sąrašo dešimtuke – aštuoni milijonieriai. Aišku, savo turtais jie neprilygsta Archangelsko apsukruoliui, bet nedaug ir atsilieka. Didžiausi iš jų deklaravę savo turtus Valstybinei mokesčių inspekcijai – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas Antanas Bosas ir Lietuvos naftos produktų agentūros generalinis direktorius Jonas Jagminas. Tas pats, kuris neseniai barė Maisto pramonės įmonių ir bendrovių vadovus, kad jie nesugebėjo gauti leidimų iš Maskvos veterinarijos inspekcijos eksportuoti į Rusiją savo produkciją.

V tarptautinio vargonų muzikos festivalio, skirto čekų muziko, pedagogo, vargonininko Rudolfo Lymano
100-osioms mirties metinėms, P R O G R A M A
(rugsėjo 26–lapkričio 26 dienomis)

Rugsėjo 26 dieną, sekmadienį,

11 val. – gėlių padėjimas ant R.Lymano kapo.

11.30 val. – Festivalio atidarymas Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje. Vargonuos vargonininkas Bernardas Vasiliauskas. 12 val. – Šv.Mato atlaidai. Giedos Vilniaus Arkikatedros bazilikos choras, vargonuos vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, solistas Mindaugas Žemaitis (Lietuva).

Spalio 2 dieną, šeštadienį,

17 val. – Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale (Laisvės g.13) buvusių mokyklos studentų ir jų vadovaujamų kolektyvų koncertas.

Spalio 3 dieną, sekmadienį,

10 val. – šv.Mišios Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje. Giedos jungtinis Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo ir buvusių studentų choras, vargonuos vargonininkė Kristina Kondratavičienė. Nuo 11 iki 12 val., tarp šv.Mišių, vargonuos vargonininkė-chorvedė Kristina Kuzminskaitė (Vokietija).

Spalio 10 dieną, sekmadienį,

12val. – šv.Mišios Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje. Giedos Anykščių Šv.Mato bažnyčios choras, vargonuos vargonininkas Rimvydas Griauzdė.

Spalio 16 dieną, šeštadienį,

nuo 16.30 val. Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje prieš ir per šv.Mišias giedos Agluonos Bazilikos muzikos mokyklos choras (Latvija).

Spalio 17 dieną, sekmadienį,

10 val. – šv.Mišios Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje. Giedos Agluonos Bazilikos muzikos mokyklos choras (Latvija). Po šv.Mišių, nuo 11 iki 12 val., vargonuos vargonininkė Rasa Vaigauskaitė (Lietuva), giedos solistas Andrejus Kalinovas (Lietuva). Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo choras giedos Rokiškio rajono bažnyčiose, vargonuos vargonininkė Kristina Kondratavičienė. 12 val. – šv.Mišios Obelių bažnyčioje. Giedos Agluonos Bazilikos muzikos mokyklos choras (Latvija). Po pamaldų įvyks choro susitikimas su jaunimu.

Spalio 24 dieną, sekmadienį,

12 val. Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje prieš šv.Mišias ir per šv.Mišias giedos choras Schola Gregoriana Vilnensis (Lietuva). Po šv.Mišių, iki 14 val., – vargonininko iš Čekijos Respublikos Leoš Koukal koncertas.

Lapkričio 6 dieną, šeštadienį,

11 val. – Jaunųjų vargonininkų konkursas Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale (Laisvės g.13). Dalyvauja jaunieji vargonininkai iš Lietuvos ir užsienio. 16 val. – Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje vyks vargonininko Gedimino Kviklio koncertas.

Lapkričio 7 dieną, sekmadienį,

9-10 val. – Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje Jaunųjų vargonininkų konkurso laureatų koncertas (Lietuva, Latvija, Estija). 12 val. – šv.Mišios. Giedos Vilniaus pedagoginio universiteto choras, vargonuos vargonininkas Dainius Jozėnas. 11-12 val., tarp šv.Mišių ir po šv.Mišių, – vargonininko Rimanto Čekelio ir klarnetininko Lauryno Čekelio koncertas (Lietuva). 12 val. – šv.Mišios Šv.Onos bažnyčioje. Giedos Vilniaus pedagoginio universiteto choras, vargonuos vargonininkė Rūta Narčytė.

Lapkričio 14 dieną, sekmadienį,

12 val. – šv.Mišios Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje. Giedos Lietuvos Muzikos Akademijos choras. 10-11 val., tarp šv.Mišių, – vargonininkės Renatos Marcinkutės koncertas (Lietuva).

Lapkričio 21 dieną, sekmadienį,

Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo choras giedos aplinkinių rajonų bažnyčiose, vargonuos vargonininkė Kristina Kondratavičienė.

Lapkričio 26 dieną, penktadienį,

11 val. – Rokiškio Šv.Mato bažnyčioje šv.Mišios, skirtos Rudolfui Lymanui atminti. Giedos Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo choras, vargonuos vargonininkė Kristina Kondratavičienė. 13 val. – konferencija Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale (Respublikos g.45). Knygos apie R.Lymaną pristatymas. Festivalio uždarymas.

Pagrindiniai rėmėjai: Čekijos Respublikos ambasada, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Rokiškio rajono savivaldybė.

Informaciniai rėmėjai: „XXI amžius“, „Gimtasis Rokiškis“, „Muzikos barai“, „Klasika“.