| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Vilniaus arkivyskupijoje Vilniaus dekanate Kardinolas pašventino restauruotą bonifratrų vienuolyną
Vilnius. Atstatytą bonifratrų vienuolyną spalio 17-ąją pašventinęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis meldė Viešpatį palaiminti ir čia besirenkančius, ir dabartines vienuolyno gyventojas - 86-ąsias kongregacijos įkūrimo metines mininčias Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seseris. Pačiame sostinės centre, priešais Prezidentūrą, esančios Bonifratrų bažnyčios istoriją pašventinimo apeigų dalyviams priminė Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys pasidalijo prisiminimais apie savo gyvenimą vienuolyne sovietmečiu. Bonifratrų vienuolyno istorija siekia 1332 metus. Tais metais nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje Petras Goštautas pastatė kryžių, o paskui - medinę koplyčią. 1533 metais sudegusios koplyčios vietoje Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis pastatydino gotikinę Šv. Kryžiaus koplyčią. Dar beveik po metų vyskupas Abraomas Vaina prie jos pakvietė įsikurti Šv. Dievo Jono brolijos vienuolius bonifratrus. Šalia koplyčios stovėjęs mūrinis namas buvo išplėstas ir paverstas bažnyčia, o senoji koplyčia prijungta prie pastatyto vienuolyno. XVIII a. pradžioje bažnyčioje buvo penki altoriai. Didįjį puošė stebuklinga laikoma Nukryžiuotojo skulptūra. Ypatingo tikinčiųjų pamaldumo sulaukė Švč. Mergelės Marijos Snieginės atvaizdas, kurio kopija vėliau nutapyta bažnyčios fasade. Labiausiai bažnytėlę garsino jos viduje esantis šaltinėlis. Nuo seno tikėta, kad kankinių pranciškonų palaidojimo vietoje ištryškęs vanduo turi gydomųjų galių. XVII-XVIII a. susiformavęs pagrindinis vienuolyno pastatų kompleksas jungė vienuolyną, pagalbines patalpas ir ligoninę, kurioje broliai žolėmis gydė psichikos ligonius. 1843 metais caro valdžia vienuolyną uždarė, o bažnyčia buvo perduota kunigams. 1903 metais pirmoji psichiatrijos ligoninė buvo perkelta į Naująją Vilnią. Po metų minėdami Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos 50 metų paskelbimo jubiliejų, tikintieji patys atnaujino Bonifratrų bažnyčią. 1924 metais vyskupas Jurgis Matulaitis pakvietė bonifratrus atgaivinti savo veiklą Vilniuje. Vienuolių rūpesčiu bažnyčia buvo suremontuota, įrengti šeši altoriai. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Bonifratrų vienuolija atšaukė savo brolius iš Lietuvos, o 1947 metais buvusiame vienuolyne įsikūrė Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys. Sovietų valdžios metais vienuolynas buvo pertvarkytas į butus, o bažnyčia - uždaryta. 1976 metais joje įrengta koncertų salė. 1990-aisiais sugriuvusį vienuolyną ir Bonifratrų bažnyčią susigrąžino Vilniaus arkivyskupija, kuri restauruoti architektūrinį ansamblį ir veikti kongregacijos steigėjo Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio dvasia į Bonifratrus pakvietė Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seseris. Pasak Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vyresniosios Ignės Marijošiūtės, daliai Bonifratrų vienuolyno atstatyti buvo išleista trys milijonai litų. Juos vienuolynui paaukojo įvairūs užsienio fondai. Valstybės paramos sulaukėme tik šiais metais - tarpininkaujant sostinės savivaldybei, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra suremontavo vienuolyno fasadą, o Kultūros vertybių apsaugos departamentas pažadėjo pastatyti dalį tvoros, - sakė vienuolijos vyresnioji sesuo I. Marijošiūtė. Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |