|
Šiaulių vyskupijoje Radviliškio dekanate
Kad jo pasėtas dvasingumas nesunyktų...
Kun. Pranciškui Masilioniui, SJ, atminti
Sidabravas. Per jį dėkokime Viešpačiui. Prašykime,
kad jo pasėta sėkla nesunyktų, bet kad daigai, iš tos sėklos sudygę,
augtų ir stiprėtų,- tokiu kvietimu spalio 8 dieną prasidėjo šv.
Mišios. Į Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčią suvažiavo žmonės ne tik
iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Buvo minimos kunigo
Pranciškaus Masilionio,SJ, dvidešimt ketvirtosios mirties metinės.
Ant kapo uždegtų žvakelių šviesa, baltos gėlės kvietė maldai ir
susikaupimui.
Minėjimas pradėtas rožinio malda. Ją vedė Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys. Tryliktą valandą kun. Jonas Zubrus, SJ, aukojo šv. Mišias. Per pamokslą kunigas kalbėjo apie Dievo žmogui duotą uždavinį: per meilę tapti panašiam į Dievą. Žmogus jaučiasi laimingas tik tada, kai siekia to, kas amžina. Kantrybė, susimąstymas, mintis neįmanomi be meilės. Ypač svarbi tėvų perduodama meilė vaikams. Jei galime dėkoti už tėvo Pranciškaus atliktą darbą, tai turime dėkoti jo tėvams, - su įsitikinimu kalbėjo kunigas.
Po šv. Mišių Sidabravo klebonas dėkojo susirinkusiesiems, džiaugėsi, jog kasmet į tėvo Pranciškaus garbei rengiamą minėjimą atvažiuoja ne tik daug jį pažinojusiųjų, su juo bendravusių žmonių, bet ir tų, kurie yra tik girdėję apie kunigo skleistą dvasingumą. Visi buvo pakviesti pasižiūrėti bei pasiklausyti mokinių parengtos literatūrinės-muzikinės kompozicijos Meilės jūra. Nuoširdumu žėrinčios eilės liudijo tą gėrį, kurį tėvas Pranciškus dovanojo ne tik šalia savęs esantiesiems, bet per juos paliko ir būsimoms kartoms.
Giesmių ir poezijos posmai atvedė prie šventoriuje esančio visų švelniai tėveliu vadinamo kunigo kapo. Kan. Bronius Antanaitis pagarbiai kalbėjo apie kunigą vienuolį P. Masilionį. Prisiminė begalinę kunigo drąsą, kai prieš 57-erius metus jis įkūrė Eucharistinio Jėzaus seserų vienuolyną. Tais metais vienuolynai buvo likviduojami, o tėvelis ryžosi įkurti. Jį stiprino Kristus, su kuriuo jis ėjo žemės keliu, - sakė kanauninkas.
Vėliau minėjimas buvo tęsiamas Sidabravo mokykloje. Pasistiprinę svečiai ir šeimininkai geru žodžiu minėjo kun. P.Masilionį, SJ, dalijosi prisiminimais, skaitė tėvelio sukurtus eilėraščius. Iš Latvijos atvykusi kongregacijos sesuo Linda kvietė dažniau priimti Eucharistinį Jėzų, kurį taip brangino tėvelio širdis. Jėzuitų naujokas Lukas Slaniauskas, sugrįžęs į gimtinę iš JAV, teigė, jog asmeniškai tėvelio nepažinojo, tačiau jo atvaizdą mato seselėse. Iš to atvaizdo matau, koks buvo šventas tėvelis. Jo įsteigtas vienuolynas taip išgyvena Kristaus šaukimą visiems priimti nepažįstamus, vargšus, nepritampančiuosius. Matau, kad mūsų mielas tėvelis ir toliau gyvena seselių širdyse, - sakė jaunuolis.
Susirinkusieji buvo pakviesti aplankyti Sidabravo kraštotyros muziejų. Šeimininkai su pasididžiavimu vedė prie stendo, skirto kunigui ir vienuoliui P.Masilioniui atminti.
Inesė RATNIKAITĖ
© 2004 "XXI amžius"
|