Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Eucharistijos metai – susitikimo
su Kristumi laikas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II – pamaldumo Eucharistijai skelbėjas

Sulaukęs savo išrinkimo į apaštalo šv.Petro sostą 26-ųjų metinių ir patvirtindamas, jog toliau tęsia įspūdingas iniciatyvas Visuotinei Bažnyčiai atnaujinti, popiežius Jonas Paulius II spalio 17 dieną inauguravo Eucharistijos metus, kurių pagrindinis tikslas – skatinti „eucharistinės kultūros“ ugdymą katalikų bendruomenėse, kad su atnaujinta jėga vyktų Dievo esamumo pasaulyje liudijimas. Ta proga paskelbtame apaštaliniame laiške „Mane nobiscum Domine“ („Pasilik su mumis, Viešpatie“) Šventasis Tėvas viliasi, kad jo iniciatyva ves į gilesnį Eucharistijos centrinio vaidmens Bažnyčios gyvenime supratimą, didesnę pagarbą liturgijos normoms ir disciplinai, didesnį Švenčiausiojo Sakramento garbinimą ir aktyvesnį dalyvavimą sekmadienio šv.Mišiose.

Apaštalinis laiškas „Mane nobiscum Domine“ yra trečiasis pastarojo meto Eucharistijai skirtas Bažnyčios dokumentas. 2003 metų balandį popiežius Jonas Paulius II yra paskelbęs encikliką „Ecclesia de Eucharistia“, o po metų Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacija išleido instrukciją „Redemptoris Sacramentum“ dėl pasitaikančių liturginių pažeidimų ištaisymo. Netrukus po minėto Popiežiaus laiško paskelbimo, spalio viduryje ši Šventojo Sosto dikasterija publikavo praktinių nuorodų sąvadą, pavadintą „Eucharistijos metai – patarimai ir pasiūlymai“, kuriame išdėstė galimas organizacines priemones švęsti Eucharistijos metus nacionaliniu, dieceziniu ir parapiniu lygiais.

„Jėzus tęsia kelionę su mumis“

Spalio 8 dieną Vatikano surengtoje spaudos konferencijoje pristatydamas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinį laišką „Mane nobiscum Domine“, Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Frensis Arinzė priminė, kad Šventasis Tėvas apie Eucharistijos metų celebravimą visoje Bažnyčioje nuo 2004 metų spalio iki 2005-ųjų spalio pranešė per šiemetę „Corpus Christi“ iškilmę, Devintines. Naujasis Popiežiaus laiškas, kurį kardinolas pavadino „puikiu ir aiškiu“ dokumentu, turi padėti Bažnyčiai švęsti Eucharistijos metus ir iš jų gauti „kiek įmanoma didesnę naudą“.

Kardinolas F.Arinzė pažymėjo, kad pagrindinė apaštalinio laiško tema yra susijusi su Evangelijos pasakojimu apie dviejų Jėzaus mokinių kelionę į Emausą, kuriame jie sutinka prisikėlusį Išganytoją ir Jo nepažino. Laiškas prasideda žodžiais „Pasilik su mumis, Viešpatie, jau priartėjo vakaras“ (plg. Lk 24, 29), kuriais tą patį Prisikėlimo vakarą mokiniai pakviečia pakeleivį, net neįsivaizduodami, kad jis yra prisikėlęs Mokytojas. Tik vėliau per vakarienę iš simbolinio duonos laužymo ir palaiminimo maldos mokiniai atpažino prisikėlusįjį Kristų. Taigi Eucharistija jiems pagaliau atvėrė akis.

Eucharistijos metais Bažnyčia taip pat su ypatingu atsidėjimu stengsis gyventi šiuo Švenčiausiojo Sakramento prasmingumu. „Jėzus tęsia kelionę su mumis, įvesdamas mus į Dievo slėpinius, atverdamas mums giliąją Šventojo Rašto prasmę, - kalbėjo kardinolas F.Arinzė. – To susitikimo kulminaciniu momentu Jėzus mums laužo gyvenimo duoną“. Popiežius Jonas Paulius II savojo pontifikato laikotarpiu daug kartų kvietė Bažnyčią apmąstyti šią Eucharistijos prasmę, sekdamas Bažnyčios tėvų, visuotinių Susirinkimų ir savo pirmtakų mokymu. Ypatingai jis tą daro enciklikoje „Ecclesia de Eucharistia“ ir pastarajame apaštaliniame laiške.

Jame Šventasis Tėvas priminė svarbiuosius Bažnyčios įvykius, kurie ženklina Eucharistijos metų pradžią ir pabaigą: spalio 10-17 dienomis Meksikos mieste Gvadalacharoje vykusį 48-ąjį tarptautinį eucharistinį kongresą (plačiau apie jį „XXI amžiuje“ bus rašoma ateinančio penktadienio numeryje - M.B.) ir 2005 m. spalio 2-29 d. Romoje įvyksiančią Vyskupų Sinodo 11-ąją asamblėją, taip pat skirtą Eucharistijai aptarti. Be abejonės, Eucharistiją, kaip gyvybiškąją tikėjimo versmę, jaunieji katalikai apmąstys ir per 2005 m. rugpjūčio 16-21 d. Vokietijos mieste Kelne įvyksiančių Pasaulio jaunimo dienų renginius.

Kardinolas F.Arinzė pažymėjo, kad popiežius Jonas Paulius II Eucharistinių metų šventimą vietinėse Bažnyčiose patiki vyskupams. Šventimas turi būti darniai integruotas į visas ganytojiškas programas ir imtasi priemonių jam efektyviai nušviesti tikinčiųjų bendruomenėse. „Eucharistija yra šaknis, pagrindas ir slėpinys kiekvieno Kristaus išpažinėjo dvasinio gyvenimo, o kartu ir kiekvienos vietinės Bažnyčios iniciatyvos. Todėl turi būti akcentuota šių pastoracinių iniciatyvų arba programų Eucharistijos dėmuo“, - sakė kardinolas.

Apšviesti protą ir uždegti širdis

Nuosekliai apžvelgdamas visus keturis apaštalinio laiško skyrius, jis pastebi Šventojo Tėvo pripažinimą, kad visoje „Bažnyčios pastoracinėje kelionėje, ypač po II Vatikano Susirinkimo“, pirmenybė buvo teikiama Jėzaus Kristaus veido kontempliacijai. „Kristuje, Žodyje, tapusiame Kūnu, mums buvo apreikštas ne tik Dievo slėpinys, bet atskleistas ir žmogaus slėpinys“, kuris geriausiai išreiškiamas Eucharistijos aukoje. Pirmajame laiško „Mane nobiscum Domine“ skyriuje, pavadintame „Įkandin II Vatikano Susirinkimo ir Jubiliejaus“, primenama, kad Eucharistijos temą popiežius Jonas Paulius II palietė daugelyje savo programinių dokumentų, pradedant pontifikato pirmąja enciklika „Redemptor Hominis“.

1994 metais paskelbtame apaštaliniame laiške „Tertio millennio adveniente“, skirtame pasirengti didžiajam 2000 metų jubiliejui, pabrėžta, kad Jubiliejus turi būti „intensyvūs Eucharistijos metai“. Eucharistijos tema buvo pratęsta Šventojo Tėvo dokumente „Dies Domini“ apie sekmadienio šventimą, programiniame laiške „Novo millennio ineunte“, skirtame bažnytinio gyvenimo aktualijoms trečiojo krikščionybės tūkstantmečio pradžiai, bei apaštaliniame laiške „Rosarium Virginis Mariae“, kuriuo 2002 m. spalio 16 d. buvo inauguruoti Rožinio metai. Pagaliau 2003 m. balandžio 13 d. Jonas Paulius II pasirašė Eucharistijai skirtą encikliką „Ecclesia de Eucharistia“, kurią kardinolas F.Arinzė pavadino „enciklikų perlu“.

Aptardamas antrąjį naujojo apaštalinio laiško skyrių, pavadintą „Eucharistija, šviesos slėpinys“, kardinolas priminė, kad pats Jėzus kalba apie save, kaip apie „pasaulio šviesą“ (Jn 8,12). Taip pat ir Eucharistija sunkiais tikėjimo išbandymo laikotarpiais krikščioniui tampa tuo slėpiningu šviesuliu, kuris įveda jį į dieviškojo pažinimo gilumą. Eucharistijos celebravimas suteikia Kristaus išpažinėjui dvejopą „maistą“: Dievo Žodį ir Gyvenimo Duoną. Pirmojoje šv.Mišių dalyje skaitiniais iš Šventojo Rašto apšviečiamas tikinčiųjų protas ir uždegama širdis, o homilijoje ta gauta žinia pritaikoma dabarties gyvenimui. Po to eucharistinės aukos ženklais „slėpinys yra atveriamas tikinčiojo akims“, sakė kardinolas F.Arinzė.

Akcentuodamas apaštalinio laiško mokymą, jis pastebėjo, kad Eucharistija yra puota, tačiau pirmiausia ji yra „aukojamoji puota“, kurios metu skelbiama Viešpaties mirtis ir prisikėlimas bei laukiama Jo „atėjimo garbėje“. Taip pat žinant, kad Eucharistija yra Kristaus „realus ir substancialus dalyvavimas“, šio slėpinio celebracija turi būti grindžiama tvirtu tikėjimu ir griežtu liturginių normų laikymusi. Eucharistijos metai turi tinkamai pasitarnauti detalesniam tų normų nagrinėjimui pagal Romos Mišiolo trečiąją „editio typica“ bei atitinkamai tikinčiųjų katechezei. Ypatinga pareiga parapijoms ir vienuolinėms bendruomenėms šiais metais yra atnaujintas Švč.Sakramento adoravimas ne šv. Mišių metu, išryškinant atsiteisimo intenciją, kontempliaciją ir biblinę bei kristocentrinę meditaciją. „Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė taip pat turi būti celebruojama su procesija, tuo skelbiant mūsų eucharistinį tikėjimą“.

Tikinčiųjų bendrystė ir misija

Trečiajame dokumento skyriuje „Eucharistija, bendrystės šaltinis ir išraiška“ primenama, kad tikinčiajam Švč.Sakramento priėmimas reiškia giliausios vienybės su Jėzumi pasiekimą. Šį ryšį yra nurodęs ir pats Išganytojas, sakydamas mokiniams: „Pasilikite manyje ir aš jumyse pasiliksiu“ (Jn 15,4), ką jis daro Eucharistijoje. Kita vertus, eucharistinė bendrystė negali būti suprasta ir tinkamai patirta be „bažnytinės bendrystės“, dėl to Bažnyčia nustato atitinkamas sąlygas dalyvauti Eucharistijos šventime. Be to, skelbdama bažnytinę bendrystę, Eucharistija taip pat skatina Bažnyčios narius dalytis savo dvasinėmis ir medžiaginėmis gėrybėmis. Trečiajame apaštalinio laiško skyriuje Šventasis Tėvas su ypatingu prašymu kreipiasi į tikinčiuosius Eucharistijos metais atnaujinti dalyvavimą sekmadienio šv.Mišiose, kad Eucharistijos šventimas vėl „suburtų visą parapijos bendruomenę“.

Ketvirtajame dokumento skyriuje, pavadintame „Eucharistija, misijos principas ir planas“, popiežius Jonas Paulius II vėl primena Evangelijos pasakojimą apie Jėzaus susitikimą su dviem mokiniais Emause. Pagaliau pažinę Viešpatį, „jie tuoj pat pakilo“ (Lk 24, 33) ir išvyko perduoti šią nuostabią žinią. „Susitikimas su Jėzumi Eucharistijoje skatina Bažnyčią ir kiekvieną krikščionį liudyti tikėjimą bei evangelizuoti“, - aiškina Popiežiaus laiško mintis kardinolas F.Arinzė. Eucharistija taip pat veda krikščionis į solidarumą su kitais, ypač su vargstančiaisiais, palaiko jų siekį plėsti pasaulyje darną ir santarvę. Taigi, kaip rašo Šventasis Tėvas, Eucharistija tampa „didžiąja taikos mokykla“, kuri ugdo krikščionyse „atsakomybę socialiniame, kultūriniame ir politiniame gyvenime“, įgalina juos būti dialogo ir bendrystės skatintojais tarp visų žmonių.

„Vadinasi, galima kalbėti apie meilės artimui kriterijų kaip mūsų Eucharistijos celebravimo autentiškumo ženklą“, - sako kardinolas F.Arinzė. Dėl to Eucharistijos metai turėtų sąlygoti diecezinių bei parapinių bendruomenių praktišką prisidėjimą prie teisingesnės ir broliškesnės visuomenės kūrimo. Ypač tai liečia rūpinimąsi neturtingaisiais, ligoniais, vienišais seneliais, bedarbiais ir migrantais. Popiežius Jonas Paulius II pastebi, jog neatsitiktinai Evangelijoje pagal Joną nėra detalaus nurodymo apie Eucharistijos įsteigimą, bet vietoje to pasakojama apie „kojų mazgojimą“ (plg. Jn 13, 1-20), kas yra artimai susieta.

Baigdamas apaštalinio laiško apžvalgą, kardinolas F.Arinzė nurodo, jog „Šventasis Tėvas meldžiasi, kad Eucharistijos metais būtų visiems brangi proga atnaujinti supratimą to nepalyginamo turto, kurį Kristus patikėjo savajai Bažnyčiai“. „Jis ragina visus Bažnyčios narius – vyskupus, kunigus ir kitus sielovadininkus, seminaristus, vienuoles ir vienuolius, pasauliečius tikinčiuosius padaryti viską, ką jie gali, kad Eucharistijos metai būtų sėkmingi“, - sakė kardinolas F.Arinzė.

Naudingi patarimai ir pasiūlymai

Kaip minėta, popiežius Jonas Paulius II patikėjo pačioms vietinėms Bažnyčioms parengti iniciatyvas Eucharistijos metams celebruoti. Tačiau jis taip pat paprašė Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregaciją, kad ji pateiktų kai kuriuos naudingus pasiūlymus vyskupų konferencijoms ir visiems pastoraciniams darbuotojams, ką ji ir padarė spalio 14 dieną paskelbtame praktiniame vadove, pavadintame „Eucharistijos metai – patarimai ir pasiūlymai“. Dokumente, kurį pasirašė kardinolas F.Arinzė, patvirtinama, jog kongregacija „nepretenduoja išsamiai pateikti galimų priemonių sąrašą“, nors jos iškelti „darbo pasiūlymai“ turėtų būti naudingi dėl praktiškumo ir aiškaus kryptingumo.

Pavyzdžiui, Šventojo Sosto dikasterija siūlo vyskupų konferencijoms Eucharistiniais metais pagal galimybes organizuoti nacionalinius eucharistinius kongresus, taip pat paskelbti savo dokumentus, kuriuose tikintieji ir bendruomenės kviečiami skirti didesnį dėmesį Eucharistijos centrinei padėčiai Bažnyčios gyvenime ir tuo pagrindu apsvarstyti atskiroms šalims iškylančias doktrinines ir pastoracines problemas. (Tarp tokių svarstytinų klausimų, nurodomas dvasinių pašaukimų stygius, menkas dalyvavimas sekmadienio šv.Mišiose, eucharistinės adoracijos apleidimas.) Episkopatai galėtų pasitelkti universitetus, fakultetus, seminarijas ir išsamiau ištyrinėti ir aptarti šias temas atitinkamuose moksliniuose simpoziumuose.

Dokumente dar siūloma diecezijoms surengti iškilmingą Eucharistinių metų atidarymą ir uždarymą, taip pat kad jos skatintų pažinimą Bažnyčios šventųjų, kurie rodė išskirtinį pamaldumą Eucharistijai. Be abejonės, ypatingas dėmesys turi būti skirtas nuolatinei Švč.Sakramento adoracijai, - ypatingomis progomis, ir naktinei adoracijai, - organizuojamai bažnyčiose ir koplyčiose, pasitelkiant taip pat ir jaunus žmones jiems skirtose šventėse (pavyzdžiui, Verbų sekmadienį). Eucharistijos tema turėtų tapti svarbia katalikiškose žiniasklaidos priemonėse – laikraščiuose ir žurnaluose, interneto svetainėse, radijo ir televizijos laidose, aktyviau šiam tikslui pasitelkiant sielovadininkų bendradarbiavimą.

Paskelbtose nuorodose ypatingas dėmesys skiriamas parapijoms, kurias popiežius Jonas Paulius II vadina „eucharistinėmis bendruomenėmis“. Siūloma, kad Eucharistijos metais parapijose būtų išvystyta katechezė apie Švč.Sakramentą, tam panaudojant Šventąjį Raštą, žymiųjų ankstyvosios Bažnyčios teologų raštus, „Katalikų Bažnyčios katekizmą“, šventųjų gyvenimo pasakojimus. Tikintiesiems reikėtų priminti Šventojo Sosto parengtus liturginius normatyvus, surengti grupinius jų vizitus į parapijos bažnyčią, paaiškinti altoriaus, tabernakulio, ambonos istoriją ir simboliką bei meninę vertę. Taip pat siūloma ateinančiais metais kiekvienai parapijai surengti specialias šv.Mišias, skirtas jos šventovės dedikacijos metinėms. Parapijų bendruomenės turėtų su ypatingu dėmesiu pasirūpinti, kad Eucharistiniais metais ligoniai ir į bažnyčią negalintys ateiti neįgalieji galėtų laiku priimti Komuniją namuose.

(Tarp kitų metodinių nurodymų, dokumente pripažįstama, kad rožinis yra tinkama malda kalbėti per Eucharistijos adoraciją, ypač jeigu jis kalbamas intencija „kontempliuoti Kristaus slėpinius Marijos akimis ir širdimi, bendrystėje su ja ir jos pavyzdžiu“. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad Eucharistijos adoracija skiriasi nuo pamaldumo Marijai ir šventiesiems, todėl adoracijos metu po rožinio maldos vietoje paprastai kalbamos Švč.Mergelės Marijos litanijos siūloma kalbėti kristologinę litaniją, pavyzdžiui, Švč. Jėzaus Širdies litaniją.)

Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacija taip pat siūlo ir vienuolinėms bendruomenėms skirti laiko pamąstymams bei įvertinti Eucharistijos šventimo kokybę ir iš naujo atrasti savųjų vienuolijų įkūrėjų eucharistinio pamaldumo liudijimą aptariant jų gyvenimą ir raštus.

Paskelbtuose pasiūlymuose seminarijos irgi raginamos tobulinti „ryšį tarp teologinės formacijos ir Eucharistijos slėpinio dvasinio patyrimo“, kreipti didesnį dėmesį „vidiniam ir išoriniam dalyvavimui šv.Mišių aukoje“, geriau susipažinti su „liturgine teologija“ ir apeigomis; geriau išmokti lotyniškąsias maldas ir grigalines giesmes, kurios vis labiau rekomenduojamos ir bendruomeninėje celebracijoje. Pagaliau katalikiškos asociacijos, sąjūdžiai ir brolijos kviečiami Eucharistijos metais apmąstyti, įvertinti ir papildyti savuosius įstatus, kad jie būtų labiau pritaikyti bažnytinėms normoms ir eucharistiniam apaštalavimui.

* * *

Praėjusį sekmadienį pradėdamas Eucharistijos metus, popiežius Jonas Paulius II kalbėjo, kad šie metai „skirti būti intensyvaus susitikimo su Kristumi, esančiu jo Kūno ir Kraujo sakramente, laiku. Šiame slėpinyje Jis sakramentriškai pratęsia savo Velykinę auką, kuria atpirko žmoniją iš nuodėmės vergijos ir įkūrė dieviškąją meilės, teisingumo ir taikos Karalystę“. Šventasis Tėvas priminė savo enciklikoje „Ecclesia de Eucharistia“ pateiktą mintį, jog Bažnyčia yra gimusi iš Kristaus Paschos, tai ji ir gyvena per Eucharistiją“. Jis meldė Švč.Mergelės Marijos, „kad ji padėtų krikščionims gyventi šiuos Eucharistijos metus kaip laiką gilaus atsivertimo Kristui ir intensyvaus įsipareigojimo skleisti Jo išganymo mokymą“.

© 2004 "XXI amžius"