Jie garsina Krekenavą
Ten, kur slauna Krekenava, stovi karčema ružava. Šitie dainos žodžiai mane privertė susimąstyti, kuo gi slauna Krekenava (Panevėžio r.), žinoma nuo 1409 metų, karčema ružava, rudų Rudžių rudais vaikais, gražiomis apylinkėmis, susimąsčiusiu Nevėžiu, Varnakalniu, kurį mėgo Lietuvos dainius Maironis, ar kuo kitu? Esu skaitęs XXI amžiuje A.Šidlausko eseistinę apybraižą Lietuvos liaudies estetikos bruožai, kur Krekenava paminėta dukart: Stasio Rudžio kanklių dirbimas, kankliavimas ir bemokslio Vinco Svirskio kryžiai. Ji slauna, nes yra, kas ją garsina, tai jos talentingi, darbštūs žmonės. Ne tik S.Rudis, jo žmona kanklininkė Ona, kryždirbys V.Svirskis, kurio kryžiai muziejinė vertybė, bet ją garsino ir kunigas Antanas Mackevičius, 1863 metais aukojęs Krekenavos bažnyčioje šv. Mišias, pasakęs pamokslą ir su dalgininkais išėjęs į Krekenavos miškus. Krekenavą garsino Maironis, čia 1915-1918 metais gyvenęs, kūręs, demokratinis poetas K.Stiklius ir kiti. Garsi ir Krekenavos bažnyčia (pirmoji pastatyta 1448 m., dabartinė 1901 m.) savo stebuklingu Švč. Mergelės Marijos paveikslu, kanauninko klebono P.Budriūno rūpesčiu gražiai suremontuota. Į jos Žolinės atlaidus po nepriklausomybės atkūrimo atvykdavo visi Lietuvos vyskupai ir kardinolas Vincentas Sladkevičius.
Šiandien Krekenavą garsina kraštotyrininkas Jonas Žilevičius, su savo bendraminčiais šauliais po atviru dangumi Kapeliuose įrengęs Krekenavos istorijos muziejų. Kapeliuose, miestelyje, apylinkėse jų iniciatyva įvairiomis progomis pastatyta šešiolika koplytstulpių, paminklų ar paminklinių akmenų. Krekenavietė dailininkė Gražina Vitartaitė, kurios paveikslai žinomi ne tik Lietuvoje, Europoje, Amerikoje, bet ir Afrikoje, taip pat garsina Krekenavą. Orientacininkė Vilma Rudzenskaitė, daug metų esanti Lietuvos rinktinės narė, dalyvaudama tarptautinėse varžybose užima prizines vietas, garsina Krekenavą. Miestelį garsina ir dešros Duokim garo! ne tik savo originaliu pavadinimu, bet ir jų kokybe. O kur dar pušynas, kuriame vyko Dainų šventės.
Dabar Krekenavą garsina Mykolo Antanaičio vidurinė mokykla, kurioje dirbo ir dirba daug puikių mokytojų, išleidusių į gyvenimą nemažai šaunių mokinių, tokių kaip poetė Genovaitė Markauskaitė-Saulutė, jau išleidusi keturias poezijos knygeles, dailininkai I.Plėštys, R.Ropytė, skulptoriai K.Rudis, V.Petrėnas, poetas Česys Cemnolonskis. Jis su kitais krekenaviečiais bendramoksliais pokariu Krekenavoje sukūrė pogrindinę organizaciją Prisikėlimo ugnis, kuri buvo susekta, o mokiniai (jų buvo apie 58) ištremti. Bet tremtyje nepalūžo, prisidėjo prie almanacho Benamiai leidimo ir platinimo. Ir šiandien Krekenavos mokykla turi porą perspektyvių poečių: I.Antanaitytė du kartus, o S.Petrulaitytė šiemet laimėjo Panevėžio krašto poezijos konkurso Lino žiedas pirmąsias vietas. Garsino Krekenavos mokyklą Č.Bobinas, Babtų Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius, dėstytojas J.Račinskas, medikai M.Vaitekūnas, A.Valiukonis ir kiti. Žinomi Lietuvoje dailininkas ekslibrisininkas H.Mazūras, skulptorius, žurnalistas J.Vaupšas, mokytoja kraštotyrininkė A.Juozapaitienė. Daug gera padarė Lietuvai, Krekenavai, savo tėviškei - Orelių kaimui mokytojas Mykolas Antanaitis, kurio vardu pavadinta Krekenavos vidurinė mokykla ir kt. Pagarbos verti aštuoni kankiniai, gynę Krekenavos bažnyčią sovietmečiu nuo išniekinimo. Jiems šventoriuje pastatytas gražus ornamentuotas kryžius su jų vardais ir pavardėmis. Popiežius Jonas Paulius II tarp 114 XX amžiaus kankinių 2000 metais paminėjo ir juos. Negalima užmiršti dailininkų R.Švoinickio, S.Ušinsko, V.Švarlio nuostabių paveikslų, vitražų.
Taigi Krekenava slauna ne kuo kitu, o savo žmonėmis, čia gimusiais, besimokiusiais, dirbusiais, daug gera padariusiais šiam kampeliui ir Lietuvai. Neužmiršti ir savanoriai, partizanai, gynę Lietuvos laisvę. Jiems pastatyti paminklai Kapeliuose. Tik žmonės gerais darbais gali garsinti kraštą, tėvynę. Krekenava tokių žmonių nestokoja.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|