| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Jonavos tikybos mokytojai lankėsi Kėdainiuose
Jonavos dekanato tikybos mokytojams dekanas klebonas kun. Sigitas Bitkauskas padovanojo įdomią išvyką į Kėdainius, vieną seniausių Lietuvos miestų. Nuo senų laikų Kėdainiai garsėjo kaip daugelio tautų, įvairių religinių konfesijų ir kultūrų miestas. Pirmiausia apsilankėme vienoje restauruotų sinagogų, kurioje įsikūrusi Dailės mokykla. Direktorė svetingai aprodė darbo kabinetus, mokymo priemones, daug puikių moksleivių piešinių, keramikos ir tekstilės darbų. Rinkos aikštėje mūsų laukė gidė. Ji papasakojo miesto istoriją, parodė išlikusius, dabar restauruotus pastatus: buvusius senuosius stiklių, pirklio Šaflerio namus, Rotušę vieną iš trijų išlikusių Lietuvoje. Joje buvo laikomos pavyzdinės svarstyklės, ilgio ir saiko matai. Evangelikų reformatų bažnyčia statyta XVII amžiuje. Miesto valdytojai Kristupas ir jo sūnus Jonušas Radvilos buvo reformatai. Jų laikais Kėdainiai išgyveno aukso amžių, buvo vienas didžiausių evangelikų reformatų centrų. Didingos renesanso stiliaus bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Čia puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose ilsisi Kristupo Radvilos-Perkūno ir kitų jo šeimos narių palaikai. Evangelikų reformatų bažnyčia veikia ir dabar. Bendruomenė nedidelė. Pamaldos vyksta kartą per mėnesį. Jas aukoja iš Kauno atvykstantis kunigas Tomas Šernas, vienas gyvas išlikęs Medininkų tragedijos liudytojas. Kristaus Atsimainymo stačiatikių cerkvėje šventiko tėvo Nikolajaus neradome, bet mus mielai priėmusi jo žmona motinėlė Murašova įdomiai papasakojo cerkvės istoriją, paaiškino, kokios apeigos joje vyksta. Kas norėjo, įsigijo ikonėlių, uždegė žvakučių. Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Arvydas Malinauskas gyvena Kėdainiuose, todėl kiekvieną sekmadienį vyksta pamaldos. Bendruomenė nedidelė, bet išsilaiko. Daug paramos gauna iš užsienio. Bažnyčia ir koplytėlės iš išorės restauruotos. Dabar darbai vyksta viduje, kur išlikusi originali sieninė tapyba. Apžiūrėję Šviesiąją gimnaziją su vidiniu kiemeliu, rūsį, pasukome į Šv. Jurgio bažnyčią, iš kurios į mūsų parapiją atvyko dirbti klebonas kun. S.Bitkauskas. Jis su didele meile aprodė bažnyčią, prisiminė nukirstus senus šventoriaus medžius, dėl kurių teko nemažai pasinervinti, papasakojo apie bendruomenę, nuoširdžius, jį mylėjusius žmones. Vienas paskutinių klebono darbų Kėdainiuose suremontuota presbiterija, kurios parketą iš vakaro išlakavęs, rytą sužinojo, kad teks vykti dirbti į Jonavą. Aplankėme ir mūsų prelato dėdės, ilgamečio Kėdainių dekano kun. Kazimiero Pranckiečio kapą. Pas jį jaunystėje prelatas dažnai lankydavosi, o vienerius metus gyveno ir mokėsi gimnazijoje. Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje mūsų laukė dekanas kun. Gintaras Pūras, tikybos mokytojai, Kėdainių televizijos atstovai. Apžiūrėjome įdomią XVIII amžiaus vienuolių karmelitų statytą medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią ir varpinę, dar dažais kvepiantį restauruotą parapijos namą. Ir toje bažnyčioje 1997-1999 metais dirbo mūsų dekanas klebonas, sutvarkęs parapijos teisinę dokumentaciją, suremontavęs kleboniją, šventorių aptvėręs tvora, ruošęs restauracijai pastatus. Juk bažnyčia sovietmečiu buvo paversta sandėliu ir tik 1991 metais grąžinta tikintiesiems. Darbų čia iki šiol yra daug. Susitikome su Kėdainių tikybos mokytojais, aptarėme veiklą, pasidalijome patirtimi, pasidžiaugėme vieni kitų pasiekimais, gražiai pabendravome. Nutarėme ateityje glaudžiau bendradarbiauti. Nuoširdžiai dėkojame klebonui kun. S.Bitkauskui už tokią turiningą išvyką. Felicija LANKELIENĖ Jonava-Kėdainiai
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |