|
Lietuva keista šalis
Kvedlinburgo metraščiuose Lietuva paminėta beveik prieš 1000 metų. Lietuviai, negausi aisčių gentis, tampa stambios ir gana galingos valstybės piliečiais. Tačiau sugeba prarasti valstybės galią ir teritoriją. Po ilgų ir sunkių svetimųjų priespaudos metų atsigauna 1918 metais. Neilgi nepriklausomybės metai ir šalis patenka po grobikų iš Rytų padu. Vėl 50 metų vergija. Tačiau pasaulį nustebino beveik dešimt metų trukęs partizaninis karas. Leidžiama nesunaikinama Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, pasaulis sužino apie iškilias asmenybes, tokias kaip arkiv. S.Tamkevičius, kunigai A.Svarinskas, J.Zdebskis, R.Grigas, s. N.Sadūnaitė ir šimtus pasiryžėlių, kovojusių prieš Antikristo imperiją. Pasaulis išvysta XX amžiaus stebuklą: Sąjūdį, Baltijos kelią (pastarasis, manau, labai išgąsdino Kremliaus valdovus). Stebinome pasaulį ir vėliau ne mažesniais stebuklais. Atgavus nepriklausomybę, netrukus prie valstybės vairo pasodinti buvusieji nomenklatūrininkai. Kuo toliau, tuo gražiau: Prezidento postas atiduotas nusikaltėlių klikai. Kuo dabar nustebinsime pasaulį? Juk būtų nuostabu, jei agurkų karaliui uždėtume gelbėtojo aureolę ir duotume galimybę valdyti valstybę Trojos arklio raiteliams. Jie pasidarbuotų ne blogiau kaip Homero herojai. Lietuvos soste sėdėjo lenkai, prancūzai, vengrai, švedai, tik rusų lietuviai nesodino. Lietuviai ne kartą vadovavo rusų žemėms (Pskove, Maskvoje ir kitur). Gražiai atrodytume, jei Lietuvos vadovas Briuselyje ar kur nors kitur prabiltų rusiškai. Negražu prieš pasaulio visuomenę taip darkyti kalbą, kaip daro Lietuvoje V.Uspaskich, o be rusų kalbos, kitos nemoka (biografijos daviniai prieš rinkimus į Seimą 2000 m. spalio 8 d.). Gal aš klystu, gal jau išmoko? Ar suteiks lietuviai Kėdainių imperatoriui teisę valdyti Lietuvą, parodys spalio 24 diena. Duok Dieve, kad to neįvyktų!
Kodėl šiandien tokia liūdna padėtis? Reikėtų pripažinti, kad didelė dalis Lietuvos piliečių yra politiniai ligoniai Lietuva sunkiai serga. Tad ko galime tikėtis iš ligonio? Ar dėl to kalti tik okupantai? Tačiau ne vien tik jie. Ar visa žiniasklaida, partijos tikrai dirba Lietuvos naudai? Iš kokių šaltinių ar valstybių jos gauna lėšų? Ar dalis redaktorių, žurnalistų nėra penktosios kolonos tarnai? Manau, kad ir kai kurie partijų veikėjai jai priklauso. Pažvelkime į kažkada buvusios rimtos partijos (LKDP) dabartinę padėtį. Ji kol kas apverktina. Paprastas rinkėjas nesusivokia, kiek krikščioniškų partijų ir jų sektų atsirado Lietuvoje. Štai jos: LKD (bobeliniai šiuo metu be K.Bobelio, nes jis pateko į Seimą ir net vadovaus naujo Seimo pirmajam posėdžiui, KKSS (G.Vagnoriaus), KD frakcija Tėvynės sąjungos gretose, KD frakcija Šatrijos partijoje (frakcijai turbūt atstovauja vienas K.Bobelis). Ir pagaliau tie, kurie niekur nebėgiojo, nesiblaškė, nesijungė, nemodernėjo. Tai LKDP Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, likusi ištikima Maironio, Krupavičiaus idėjoms. Jos gretose I.Uždavinys, mons. A.Svarinskas, akad. Z.Zinkevičius ir daugelis kitų narių įvairiose Lietuvos vietovėse, miestuose ir kaimo gyvenvietėse. Taigi daug krikščionių ir jų partijų bei darinių! Tačiau daugelyje šių darinių krikščionybės nė su žiburiu nesurasi. Yra LKDP narių, nebėgiojusių, nesijungusių, nemodernėjusių. Kaišiadorių LKD pateikė pasiūlymą, deja, kiti skyriai ir jų valdybos tyli. Todėl visus, kuriems rūpi šie reikalai, kviečiu pasisakyti ir pareikšti savo nuomonę XXI amžiuje.
Antanas JAKŠYS,
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos
partijos Marijampolės skyriaus pirmininkas
© 2004 "XXI amžius"
|