|
Rožinio malda nugalėkime blogį
Prieš 25-erius metus, 1979-ųjų pavasarį, Panevėžio dekanato Miežiškių parapijos maldininkėms kilo mintis atgaivinti prieškario Lietuvoje labai mėgstamą Gyvąjį rožinį.
Susibūrė du pirmieji maldos būreliai, jungę penkiolika žmonių. Jiems vadovauti ėmėsi Alfonsa Siaurytė ir Adelė Medišauskienė. Jų pavyzdžiu iškart pasekė panevėžietės Elena Kavaliauskienė bei Genovaitė Rudienė ir subūrė dar du būrelius. Tai buvo Panevėžio gyvojo rožinio draugijos pradžių pradžia. Nors buvo sovietmetis, tačiau Rožinio draugija augo ir plėtėsi. Kūrėsi nauji būreliai, maldininkai meldėsi namuose, pasislėpę pietų pertraukos metu darbovietėse. Maldininkams vadovavo J.Šatas, V.Pavilonytė, o M.Blebienė, E.Čecgelienė, O.Šatienė, V.Masiokienė, P.Jonikas vadovauja ir šiandien. Nuo pat draugijos įsikūrimo iki dabar nenuilstamai sekretoriauja Aldona Butkevičienė.
Papūtus laisvės vėjams ir dvasios tėvu tapus tuomečiam Švč. Trejybės bažnyčios klebonui Robertui Pukeniui, Rožinio draugija ženkliai išsiplėtė, veikla suaktyvėjo. Jos nariai ne tik meldėsi, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: rinko parašus dėl sovietų armijos išvedimo, lėšas blokados ir Lietuvos nepriklausomybės fondams, organizavo maldingas keliones į Šiluvą ir kitur.
1990 m. rugsėjo 9 d. buvo pašventintas Rožinio draugijos narių lėšomis atstatytas kryžius Klaipėdos gatvėje, vietoje 1934-aisiais pavasarininkų pastatyto, o sovietmečiu nugriauto. Labai gaila, bet draugijos gyvenime būta ir nelinksmų dienų. Išvykus tęsti mokslo į Romą kun. R.Pukeniui, keitėsi dvasios tėvai, o pati draugija išgyveno skilimą, tačiau pakilo apsivaliusi ir sutvirtėjusi. Ir visą tai nenuilstančios sekretorės A.Butkevičienės dėka.
Šiemet draugija savo 25-ąsias atkūrimo metines šventė kaip niekada stipri ir vieninga, savo gretose vienydama per tūkstantį narių, kurie kasdien kalba rožinį pasiskirstę į 50 būrelių. Savo veikloje Rožinio draugija vadovaujasi Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko patvirtintais įstatais ir būrelio vadovo atmintine. Šie dokumentai išleisti palyginti neseniai. Iki 2003-iųjų žiemos draugijos nariai vadovavosi prieškario Lietuvoje išleistais įstatais. Šis dokumentas numato, kad Gyvojo rožinio pagrindinis tikslas garbinti Dievo Motiną maldaujant tautos ir jaunimo dvasinio atgimimo, melsti atsivertimo malonės tiems, kurie neišpažįsta Kristaus mokslo ir t.t.
Gyvojo rožinio draugijos nariai privalo kasdien sukalbėti vieną jiems paskirtą rožinio slėpinį, dažnai eiti išpažinties, apaštalauti, dalyvauti karitatyvinėje veikloje, padėti neįgaliesiems. Kartą per metus, pagal galimybes, paaukoti kuklią auką šv. Mišioms, kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį dalyvauti šv. Mišiose, aukojamose jų intencija, melstis už mirusiuosius.
Gyvojo rožinio draugiją sudaro būreliai, kurių kiekvienas vienija po 20 žmonių. Būreliui vadovauja vadovas ir jo pavaduotojas, o visai draugijai taryba ir komitetas.
Draugija turi savo simbolius: vėliavą, kuri įnešama Gyvojo rožinio narių intencija aukojamose šv. Mišiose, maldingose kelionėse ir kituose iškilminguose renginiuose; himną (giesmė Su galinga Rožinio malda), kuriuo pradedamos šv. Mišios, susirinkimai, posėdžiai, maldingos kelionės ir t.t. Rožinio draugijos credo: Kilti ir kelti.
Draugijos veiklą planuojame metams. Šiemet, sausio pradžioje svarstant 2004 metų veiklos planą, gimė mintis minint draugijos atkūrimo 25-ąsias metines, savo pačių paaukotomis lėšomis Kryžių kalne pastatyti atminimo kryžių, kaip mūsų vienybės ir tvirtybės simbolį. Šiai minčiai abejingų neliko. Dosniai aukojo visi draugijos nariai. Gegužės 16 dieną dabar jau generalvikaras kun. dr. R.Pukenis Kryžių kalne pašventino 4,3 m aukščio, beveik 400 kg sveriantį ąžuolinį kryžių.
Gyvojo rožinio draugijos nariai labai noriai dalyvauja maldingose kelionėse. Šiemet daug keliavome. Visiems įsimintina liks kelionė į Kauno Arkikatedrą, Pažaislio vienuolyną, Kard. V.Sladkevičiaus muziejų. Pakeliui aplankėme pogrindinę J.Andziulio spaustuvę, kurioje sovietmečiu buvo spausdinama religinė literatūra, dalyvavome šv. Mišiose Lapių bažnyčioje. Ten mus labai šiltai sutiko klebonas kun. Robertas Skrinskas.
Taip pat įsimintina kelionė į Obelius (Rokiškio dekanatas). Šios parapijos klebonas kun. Juozapas Kuodis organizavo parapijos dienas. Kadangi viena jų buvo skirta maldos grupelėms, todėl laimė joje dalyvauti nusišypsojo ir mums.
Mes ne tik keliaujame, bet pagal galimybes darome gerus darbus. Kiekvieną trečiadienį grupelė draugijos narių meldžiasi kartu su Panevėžio slaugos ligoninėje bei senelių namuose besigydančiais žmonėmis. Džiugu, kad kartu su mumis maldoje dalyvauja ir Dievo apvaizdos seserų kongregacijos seserys, neokatechumenato bei Marijos legiono bendruomenių atstovai. Ligoniai labai noriai meldžiasi, gieda giesmeles. Jiems tai tarsi šventė, o mums taip pat sielos atgaiva.
Draugijos nariai, giesmės mylėtojai, susibūrė į chorelį, kuriam vadovauja Dievo apvaizdos sesuo Rožinio draugijos narė Kazimiera Mažuknaitė. Reikia džiaugtis, kad užsimezgė glaudus ryšys su šios kongregacijos vienuolėmis. Jos kuo galėdamos mums talkina, o mes joms atsidėkojame malda. Ypač dėkingi seserims Ksaverai Barzdaitei, Daivai Tumasonytei, K.Mažuknaitei, Joanai Jatulytei, Dominykai Slipikaitei ir kt.
Šiemet mūsų draugijos dvasios tėvu buvo paskirtas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Petras Blaževičius. Jo dėka mūsų veikla suaktyvėjo, tapo įvairesnė, įdomesnė. Savo patarimais, pamokymais jis mus vedė Viešpaties keliu. Labai gaila, kad jis išvyko dirbti į Maskvą.
Rugsėjo 26 dieną Panevėžio Švč. M.Marijos gyvojo rožinio draugija šventė savo atsikūrimo 25-ąsias metines. Jubiliejaus proga išėjo antrasis laikraštėlio Marija Dievo laiškas numeris. Jo labai laukė Rožinio draugijos nariai, o ypač neįgalieji.
Be to, rugsėjo 26 dieną buvo įkurta Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugija. Pirmieji į mūsų kvietimą atsiliepė Pasvalio dekanato Pumpėnų ir Kriklinių, Anykščių dekanato Traupio, Rokiškio dekanato Rokiškio ir Obelių maldininkai. Taigi apjuoskime Panevėžio vyskupiją Gyvuoju rožiniu!
Labai norėtųsi sužinoti, ką veikia mūsų šalies Gyvojo rožinio draugijos. Burkimės draugėn, pakilkime su rožinio malda ir nugalėkime blogį Lietuvoje!
Nijolė GYLIENĖ,
Panevėžio Švč. Mergelės Marijos
Gyvojo rožinio komiteto narė
© 2004 "XXI amžius"
|