|
Uždraustosios
Vėlinės
Zigmas TAMAKAUSKAS
|
Tautos patriarcho
Jono Basanavičiaus kapas
Rasų kapinėse
Vladimiro Gulevičiaus
(ELTA) nuotrauka
|
Po rinkimų šurmulio atėjo rimties minutė, įsisukusi
į rudeninių įvairiaspalvių lapų skraistę, į ateinančią mirusiųjų
prisiminimo ir pagerbimo dieną - Vėlines. Vėlinės tarsi sujungia
praeitį su dabartimi, išryškina mirusiųjų ir gyvųjų jungtį, mūsų
ikikrikščioniškos ir krikščioniškos kultūros jungties spalvas -
tautos tradicijas, gyvąjį tikėjimą dvasinės Gyvybės amžinumu.
Į Vėlinių rimtį per Visų Šventųjų dienos dureles
įžengiame ir mes su dar nenuvytusių prisiminimų puokšte. Artėjo
1955 metų lapkritis. Jau buvau Vilniaus universiteto pirmo kurso
studentas lituanistas.
|
|
Šviesus
pavyzdys mūsų laikams
Vyskupo kankinio Pranciškaus Ramanausko 45-osioms
mirties metinėms paminėti
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
|
Vyskupas Pranciškus Ramanauskas,
grįžęs iš sovietinių lagerių
|
Spalio 2 dieną Telšių Katedroje buvo paminėtos
garbingojo vyskupo kankinio Pranciškaus Ramanausko 45-osios mirties
metinės.
Telšių vyskupija, įkurta 1926 metais, turi du
vyskupus kankinius: Vincentą Borisevičių ir Pranciškų Ramanauską.
Pirmojo pradėta kanonizacijos byla paskelbti jį palaimintuoju. Antrasis
įrašytas į Lietuvos kankinių sąrašą. Su vyskupu Ramanausku teko
ilgus metus dalytis ir skausmu, ir džiaugsmais, todėl jį gerai pažinojau.
|
|
Pamąstymai
kapinių tyloje
Vytautas GULIOKAS
Rugpjūčio 8 dieną, sekmadienio popietę, Eigulių
kapinėse Kaune buvo supiltas naujas žemės kauburėlis, kuris amžinajam
poilsiui priglaudė partizaninio karo Lietuvoje vado Jono Žemaičio
(1919-1953), vadinamo ketvirtuoju Lietuvos prezidentu, vyriausiosios
ryšininkės Ninos Nausėdaitės palaikus. Visą savo jaunystę ir gyvenimą
paaukojusi laisvės kovų siekiams, ji atgulė šalia Laptevų jūros
tremtinės Dalios Grinkevičiūtės kapo. Ištikimą savo idealams Laisvės
kovų ryšininkę į paskutinę kelionę palydėjo negausus būrelis Balchašo
kalinių, oro sklandymo entuziastų, kaimynai, Lietuvos genocido ir
rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė, LPKTS valdybos
pirmininko pavaduotoja Jūratė Marcinkevičienė.
|
|
Užmirštasis
kunigas visuomenininkas
Spalio 25 dieną sukako 70 metų nuo iškilaus politinio
veikėjo kun. dr. Juozo Purickio mirties. Jis gimė 1883 m. balandžio
19 d. Jiezno valsčiuje. Mokėsi Jiezne, Kaune. Baigęs kunigų seminariją
studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė magistro
laipsniu. 1913-1918 metais studijavo Friburgo universitete filosofiją,
istoriją ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Čia studijuodamas
aktyviai reiškėsi užsienio lietuvių veikloje, propaguojančioje Lietuvos
nepriklausomybę. 1917-aisiais jis kaip svečias dalyvavo Lietuvių
konferencijoje Vilniuje, 1918 metais grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas
į Lietuvos Tarybą, netrukus buvo paskirtas pirmuoju šios Tarybos
atstovu Berlyne. 1920 metais kun. J. Purickis išrenkamas į Steigiamąjį
seimą. 1920-1921 metais jis buvo užsienio reikalų ministras. Tuo
metu sėkmingai buvo baigtos derybos su Rusija dėl taikos sutarties
ir Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Ši sutartis buvo ypač
svarbi, nes užbaigė bolševikų invaziją į Lietuvą, ir Rusija buvo
antra valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.
|
|