|
Ne vien profesinis suaugusiųjų švietimas
Jovita VASAUSKAITĖ
Šiandieninis gyvenimo ritmas vis stipriau mus įsuka į savotišką ratą, kuris su kiekviena diena vis labiau krypsta materialinės erdvės link. Šio amžiaus mokslo, technologijų bei informacijos pažanga didina gyvenimo tempą, pagal kurį vos spėjame bėgti, jis vis labiau mus blaško ir atitolina nuo tikrųjų, amžinųjų vertybių. Užmirštame stabtelėti ir susimąstyti apie esminius egzistencinius klausimus: kas aš? kam gyvenu? kokia viso to, ką darau, prasmė? Nesąmoningai įsitraukę į beprasmiškas lenktynes dėl garbės, pinigų, visuomeninės padėties, mes nepajėgiame sustoti ir, iš šalies pažvelgę, įvertinti, kiek iš tiesų mums reikalingas tas didysis prizas.
Materialaus pasaulio problemos taip užvaldė mūsų sąmonę, kad užmirštame turį dvasinį pradą, užmirštame patys save. Besiblaškydami ir neturėdami tvirto dvasinio pagrindo, paklūstame mums diktuojamoms taisyklėms. Tampame priklausomi nuo, rodos, specialiai mums dirbtinai sukurtų poreikių. Iš televizijos ekranų, spaudos puslapių į mus nepaliaujamai plūsta idealaus gyvenimo receptai, grožio, mados etalonai. Žmogiškas noras būti mylimam, priimtam mus lengvai įtikina, kad, jiems nepaklusę, taptume ne tokie vertingi ar mažiau svarbūs. Įsikniaubę vien į kasdienybės problemas ir pernelyg rūpindamiesi kūnu, neteisėtai apleidžiame dvasią, suvaržome savo vidinę laisvę, neišnaudojame jos beribių galimybių. Apleidžiame savo dvasios centrą, kuriame vieninteliame galėtume pajusti tiesą ir laisvę, drąsiai stoti akistaton su savimi, be uždangų ir be baimių.
Žmogus nedalomas dvejopo prado junginys: kūniškojo, puoselėjančio santykį su išoriniu pasauliu, ir dvasinio, nukreipto į vidinį pasaulį, į Dievą. Atskirti vienas kitą papildančius pradus arba sutelkti visą dėmesį tik į vieną jų būtų nenatūralu, tai prieštarautų žmogaus prigimčiai ir gali turėti skaudžias pasekmes.
Didelė šių dienų bėda yra ta, kad materialios vertybės žmonėms nebėra tik priemonė laimei pasiekti; jos pačios ėmė atstoti laimę ir gyvenimo tikslą. Ar ne per greitai iš žmonių, siekiančių būti, tapome žmonėmis, siekiančiais turėti?.. Ar nesupainiojome tikrųjų vertybių su laikinosiomis? Būtent žmogaus vertybės, o ne kas kita, yra pagrindas, lemiantis jo gyvenimo kokybę, pilnatvę, santykius su aplinkiniais, su pačiu savimi.
Žinoma, kiekvienas turime teisę rinktis, tik labai svarbu, kad tai darytume aiškiai suprasdami ir žinodami, ką ir dėl ko renkamės, ką laimime ir ką prarandame. Kaip tik sąmoningumo, kritiško mąstymo ir dvasinės stiprybės šiandien mums labiausiai trūksta. Kad tapome neatsparūs, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, įrodo ir politiniai, ir socialiniai įvykiai Lietuvoje.
Žengdami kiekvieną žingsnį susiduriame su vis naujais gyvenimo uždaviniais. Išspręstas uždavinys mus sustiprina ir užgrūdina, bet negalime leisti sau nurimti ir atsipalaiduoti, nes po kiekvieno teisingo sprendimo mūsų laukia vis kitas, naujas išbandymas. Brandus, suaugęs žmogus išsiskiria gebėjimu mąstyti ir rinktis, už savo pasirinkimus prisiimti atsakomybę ir nuolat mokytis.
Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau institucijų bei organizacijų, kurios rūpinasi dvasiniu ugdymu bei švietimu. Daugelio jų veikla orientuota į vaikus ir jaunimą, o suaugusiųjų dvasinis švietimas, deja, dažniausiai lieka nuošalyje. Šią spragą užpildyti stengiasi Gyvenimo ir Tikėjimo institutas, kurio pagrindinis tikslas padėti suaugusiam žmogui suvokti save kaip vientisą asmenybę bei kritiškai įvertinti visuomenėje bei pasaulyje vykstančius procesus. Instituto veikla remiasi šv. Ignaco dvasingumu ir iš jo kylančiais edukologiniais principais. Mokymo programose naudojama Škotijos bendradarbių patirtis bei metodai, paremti ne teorinėmis paskaitomis, o praktiniais užsiėmimais. Kursų metu dalyviai kviečiami apmąstyti ir analizuoti savo gyvenimo patirtį, giliau pažinti krikščioniškąsias vertybes bei pritaikyti jas kasdieniame gyvenime. Gyvenimo ir Tikėjimo instituto darbuotojai rengia kursus visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pavyzdžiui, Kaune lapkričio mėnesį planuojami šie kursai:
Gyvenimo ir krikščioniškų vertybių integracija. Kursą
sudaro keturi teminiai trijų dienų seminarai savaitgaliais. Jis
supažindina su Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu bei socialinės
analizės pagrindais, ugdo gebėjimą įsiklausyti į save, šalia esantį,
moko bendradarbiauti, atpažinti aplinkos pokyčius ir jų priežastis.
Kurso metu siekiama padėti žmogui rasti savąjį dvasingumą ir asmeninį
kelią į Dievą. Didžiausias dėmesys skiriamas dalyvių asmeninei patirčiai
įvardyti, analizei ir pasidalijimui.
Šventasis Raštas ir gyvenimas. Kursas supažindina su
Šventuoju Raštu teologinio parengimo neturinčius asmenis, formuoja
įgūdžius, kaip jį naudoti. Įveda į semitišką helenistinį Šventojo
Rašto pasaulį, priartina jį prie šiuolaikinio žmogaus tikrovės.
Be apžvalginių ir bendrų įvadų, kurso metu išsamiai nagrinėjamos
teologiškai kertinės Šventojo Rašto temos. Biblijos šviesoje atliekamos
praktinės užduotys padeda įžvelgti bei įvardyti žmogaus ir Dievo
susitikimo patirtį.
Krikščioniško dvasingumo raida. Kurso metu
plačiau pristatomos krikščioniško dvasingumo mokyklos. Kursą sudaro
15 seminarų. Pagrindinės seminarų temos: Liturgija: krikštas ir
Eucharistija, dykumos askezė; meditacija ir mistika; draugystė krikščioniškoje
tradicijoje, Tomo Mertono dvasingumo bruožai; Rytų Bažnyčios dvasingumas:
Jėzaus malda ir ikonografija ir kt.
Jei išsakytos mintys jums pasirodė aktualios ir
artimos jūsų gyvenimui, kreipkitės į mus tel. 8-37 322573 arba el.
paštu: gti@lcn.lt.
© 2004 "XXI amžius"
|