|
Prisimintas didis Aukštaitijos sūnus
Nuoširdumo sklidina popietė
Tapo tradicija kas penkeri metai rinktis į Panevėžio rajono savivaldybės viešąją biblioteką ir joje prisiminti vaikų poetą, pedagogą ir sodininką Matą Grigonį. Pradžia tokiam kilniam reikalui buvo padaryta prieš penkiolika metų, bibliotekininkams parengus ekspoziciją apie šį taurų žmogų.
Rajono viešoji biblioteka pakvietė į literatūrinę popietę Gėrio ir grožio sodininkas, skirtą M. Grigonio 115-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginį paįvairino Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos moksleivių žaidžiami žaidimai, šios mokyklos vaikų dūdų orkestro grojimas. Atėję į minėjimą žmonės galėjo įvertinti Dembavos moksleivių piešinių parodą M. Grigonio eilėraščių motyvais bei išgirsti jų skaitomas poeto eiles. Veikė bibliotekos iniciatyva parengta literatūros paroda Gėrio ir grožio sodininkas.
Popietės vedėja buvo bibliotekos metodininkė Asta Nedveckienė. Išsamų pasakojimą apie M. Grigonį pateikė Panevėžio kolegijos vyresnioji dėstytoja Ramutė Zilnytė. Prisiminimais apie savo tėvą dalijosi Vilniuje gyvenantis sūnus Matas. Pluoštą gražių prisiminimų apie vaikų poetą ir pedagogą pažėrė J. Balčikonio gimnazijos mokytojas Vytautas Baliūnas.
Buvo didelės erudicijos žmogus
M. Grigonis parašė per tūkstantį vaikams skirtų eilėraščių. Poetui kūrybingiausi 1910-1926 metai. Vien 1911-aisiais metais skaitytojus pasiekė keturiolika jo knygelių. Jų autoriui buvo tik 22-eji. 1913-aisiais pasirodė M.Grigonio šešios knygelės, išspausdintos JAV. Jo eiliavimui įtakos turėjo Maironio ir A. Puškino kūryba.M. Grigonis buvo apsiskaitęs žmogus. Jo namus lankė daug prieškariu leistos spaudos. Tikra nelaimė būdavo, jeigu per dieną jis negaudavo kelių laiškų. Korespondenciją, grįždamas iš mokyklos, iš pašto parnešdavo sūnus Matas. Jis buvo mokęsis Mintaujoje ( dabar Jelgava) bei baigęs mokytojų kursus carizmo laikais. 1918 metais M. Grigonis atvyko dirbti į Panevėžio gimnaziją lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Tuo metu Panevėžyje gyveno per 50 proc. žydų, lietuvių mieste nebuvo nė 20 proc. Čia mokytojaudamas M. Grigonis sugebėjo įkurti garsiąją Meno kuopą. Po pamokų į gimnazijos didžiąją klasę susirinkdavo iki šimto moksleivių. Gimnazistai skaitydavo savo referatus, tarp jų įsiliepsnodavo ginčai, kaip išsaugoti lietuviškumą mieste.
Du kartus mažino pensiją
Vėliau M. Grigonis tapo aktyviu smulkiosios tautosakos rinkėju ir užrašinėtoju. Mokytojaudamas Pakruojo rajone, jis užrašė 400 šio krašto galvijų vardų. Tai daryti jį paskatino vienas įvykis. Ginant raguočius, mokytojas išgirdo, kad vieną karvę kerdžius šaukia Ministra. Pasiteiravus, kodėl jai duotas toks vardas, vaikų poetas išgirdo atsakymą: karvė sugeba būti visos bandos vedle, todėl ji ir yra Ministra. Nuo tada pedagogas ir pradėjo rinkti gyvulių vardus.
Vaikystėje Matas nukrito nuo Rokiškio bažnyčios laiptų, todėl jis turėjo klausos problemų. Invalidumo pensiją gaudavo dar prieškario laikais. Kartą Panevėžio teatre per minėjimą rašytojas pakalbėjo apie valdžią taip, kaip nepageidavo girdėti ji pati. Už tokį nepaklusnumą valdžiai M. Grigoniui buvo sumažinta pensija 200 litų. Jeigu turi tokią iškalbą, vadinasi, esi sveikas, ir tokia pensija tau nepriklauso,- šaipėsi iš žmogaus prieškario Lietuvos valdininkai.
1934 metais, pablogėjus sveikatai, M.Grigonis atsisakė pedagoginio darbo ir ėmėsi sodininkystės. Vienkiemyje prie Panevėžio jis įsigijo namą, užveisė didelį sodą. Daug laiko praleisdavo jame gilindamasis į augalų selekciją. Ten prabėgo trisdešimt kūrybingų jo gyvenimo metų, gimė keli eilėraščių rinkiniai.
Antrą sykį M. Grigoniui nukirpo dalį pensijos, kai jis bandė padėti siuntiniais kenčiantiesiems Sibiro tremtyje. Mėgęs auginti gėles, būdamas jautrios sielos, vaikams kūręs pedagogas neliko abejingas kitų nelaimei.
1965 metais vaikų rašytojas pardavė vienkiemį ir išsikėlė į Vilnių, pas sūnų. Ten mirė 1971 m. sausio 7 d. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Bronius VERTELKA
Panevėžys
© 2004 "XXI amžius"
|