Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Parodos
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Antikrikščioniškos inkvizicijos“ išpuolis Europos Parlamente

Mindaugas BUIKA

Viešai išreiškęs savo krikščioniškąsias pažiūras Rokas Butiljonė (kairėje) ir naujasis Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Duranas Barozas EPA-ELTA nuotrauka

Vatikano atstovų vertinimai

Kaip jau buvo pranešta, Vatikano atstovai gana griežtai reagavo į italų katalikų politiko Roko Butiljonės, paskirto naujuoju Europos Komisijos vidaus reikalų (teisingumo, laisvės ir saugumo) komisaru, atmetimą per klausymus Europos Parlamento pilietinių teisių komitete. Pagrindą šiam atmetimui (santykiu 27 prieš 26) sudarė tai, kad R.Butiljonė viešai išreiškė savo krikščioniškąsias pažiūras dėl homoseksualinių santykių nuodėmingumo, kartu pabrėždamas, jog tai neturės įtakos jo politiniams sprendimams, nes juridiškai homoseksualizmas nėra nusikaltimas.

Po rinkimų - valdžios dalybų
ir derybų pradžia

Alvydas Lukošaitis,

Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas

Socialdemokratai ir socialliberalai žaidžia dvigubą žaidimą – iš pradžių nusprendę derėtis dėl „vaivorykštės“ koalicijos su Tėvynės sąjunga ir liberalcentristais, netrukus pradėjo derėtis su Darbo partija Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Žmonių valia ir valdžios dalybų pradžia - visi keliai veda į Seimą

Svarbu ne gražūs, bet aiškūs arba tikri dalykai. Deja, politikoje tai sunkiai suderinama. Antai po Seimo rinkimų įžiebta ir visų akį taip glostanti „vaivorykštė“, kad ir kokia ji graži būtų, kad ir kaip ją liaupsintų vadinamosios tradicinės partijos, atrodo labai įtartinai. Ką jau kalbėti apie tuos beveik 30 proc. šalies rinkėjų, kurie balsavo už Darbo partiją - jiems „vaivorykštės“ dryžiai lyg juodomis spalvomis nuteplioti.

Neketina palikti scenos

Pasaulinę šlovė pelnęs tenoras Virgilijus Noreika

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje, akompanuojant vargonais prof. L.Digriui, giedojo Virgilijus Noreika. Daugelyje pasaulio šalių scenų pasirodęs tenoras mielai sutiko atsakyti į keletą „XXI amžiaus“ klausimų.

Be solinių koncertų, kuo dar užsiimate, būdamas Vilniaus muzikos akademijos profesorius?

Nacionaliniame operos ir baleto teatre prieš dvejus metus buvo įkurta operos studija. Joje tobulinasi aštuoni jauni talentai, kurių dauguma yra baigę Muzikos akademiją. Aš esu jaunųjų dainininkų meno vadovas. Operos ir baleto teatro mažojoje scenoje esame pastatę spektaklį „Sevilijos kirpėjas“. Lapkričio 23-iąją jį rengiamės parodyti teatro didžiojoje scenoje.

Gražina, kurią pažįsta visa Lietuva

Rūta JONUŠKIENĖ

Gražina Kadžytė su savo krikšto motinėle Valerija Juškaite, kurią pagarbiai pasodino į ąžuolų vainiku apipintą kėdę Autorės nuotrauka

Kas nežino ir nepažįsta visada linksmos ir besišypsančios, visada idėjų ir sumanymų kupinos etnologės, Vilniuje gyvenančių uteniškių klubo „Indraja“ viceprezidentės Gražinos Kadžytės? Norėdami plačiau sužinoti, kas esame mes, lietuviai, Gražiną kalbina pedagogai ir moksleiviai, meno mėgėjų kolektyvų vadovai, liaudies tradicijų ir papročių puoselėtojai. Kartais užtenka tik nuoširdaus Gražinos žodžio - ir širdy tampa ramiau, tikriau dėl suplanuotų darbų, renginių, švenčių...

Vaisius turi sunokti

Bronius VERTELKA

Raseiniškio tautodailininko Ričardo Ramanausko mėgstamas užsiėmimas – dideli dirbiniai

Raseiniuose kuriamas medžio skulptūrų parkas – vienas gražiausių miesto kampelių. Šią vietą pamėgo miestelėnai ir svečiai. Pailsėti parke prisėda senyvi žmonės, į jį užsuka su vaikais jaunos mamos. Tai, kad Raseiniai turi tokią puikią vietą, reikia dėkoti ir Ričardui Ramanauskui. Tautodailininkas ketverius metus įrodinėjo, jog Raseiniams reikia savo skulptūrų parko. Kurti jį mintis kilo jam viešint Estijoje. Šios šalies Raplos ir mūsiškis Raseinių rajonai palaiko geros kaimynystės ryšius. Kartą iš Estijos paskambino: reikia žmogaus, kad atvyktų į jų šventę. Važiuoti pasiūlė Ričardui. Jis iš ankstesnių laikų turėjo sentimentų Estijai. Pamatęs, kas ten gero, pasiūlė tai įgyvendinti ir Raseiniuose. Jo ketinimus parėmė tuometis miesto seniūnas Edmundas Jonyla.

Neįgaliųjų autorių kūryba

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Birutė Petkevičienė savo darbus eksponuoja nuo pat pirmos parodos

Spalio 16 dieną Ukmergės kultūros centro galerijoje šurmuliavo neįgalieji, juos lydintieji, svečiai, grojo P.Pilkos vadovaujamas ansamblis „Sidabrinė gija“.

Čia vyko 6-osios respublikinės neįgalių žmonių dailiųjų amatų darbų parodos „Rudens saulutė“ uždarymas. Parodoje dalyvavo bei savo darbus eksponavo dvylika rajonų, aštuoniolika nevyriausybinių organizacijų. Ukmergės kultūros centro galerija talpino per 600 neįgaliųjų autorių kūrybos darbų.

Įvertinti sumaniausieji

Konkursinės parodos, skirtos L. Šepkai atminti, laureatai – plungiškis Kazys Striaupa (kairėje) ir jurbarkietis Juozas Videika

Rokiškyje baigėsi XI respublikinis medžio drožėjų darbų konkursas, skirtas tautodailininkui Lionginui Šepkai atminti. Jame dalyvavo 20 medžio meistrų iš trylikos rajonų. Konkursinei parodai buvo pateikta per 150 darbų.

Du laureatai

Vertinimo komisijai, vadovaujamai panevėžiečio skulptoriaus Algimanto Vytėno, teko pasiginčyti, kam turėtų atitekti konkurso laureato vardas, tačiau dėl vieno kandidato nepavyko jai susitarti. Lygiaverčiais buvo pripažinti du drožėjai: Kazys Striaupa iš Plungės rajono ir jurbarkietis Juozas Videika. Plungietis savo kūryboje daugiau linksta į primityvumą, o Jurbarko žemės sūnaus darbuose netrūksta profesionalumo. Rokiškio rajono meras Egidijus Vilimas laureatams įteikė pinigines premijas. Premijų fondą įsteigė Rokiškio rajono savivaldybė.

58 akimirkos

Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė (dešinėje) parodos „58 akimirkos“ atidarymo metu. Greta jos – G. Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė

Panevėžio dailės galerijoje „Antrasis aukštas“ galima pamatyti Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės akvarelių ir fotografijų parodą „58 akimirkos“. Į jos atidarymą buvo atvykusi šių darbų autorė.

E. Gaspariūnaitė – Taločkienė – tapytoja, poetė, fotografė – vilnietė, tačiau jos gimtinė – Paįstrys, miestelis netoli Panevėžio-Pasvalio plento. Daugelį metų žinoma menininkė gyveno ir kūrė Panevėžyje, mokė jaunuosius panevėžiečius dailės. Prieš penkerius metus ji išvyko gyventi į Vilnių, tačiau nenutraukė ryšių su Aukštaitijos sostine ir gimtuoju Paįstriu. Pristatant vilnietės parodą, autorę sveikino gausus būrys jos kraštiečių, Panevėžio menininkai. Nuoširdų žodį E.Gaspariūnaitei-Taločkienei tarė poetė Elvyra Pažemeckaitė, Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoja Zita Kukuraitienė, apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė.

Naujai sužibusi Subartonių žvaigždė

Rūta AVERKIENĖ

Subartoniškiai džiaugėsi galėję pabendrauti su rajono meru Vidu Mikalausku

Tylūs Subartonys rudenį. Subartoniškiai sako, kad tylūs todėl, kad senėja, nyksta kaimas. Jame begyvena tik 62 gyventojai. Iš jų – tik trylika vaikų, o pensininkai – 26. Dievo rykštė – nedarbas. Ne todėl, kad žmonės tingi dirbti. Darbo čia nėra. „Į Varėnos darbo biržą jo ieškoti neprivažinėsi, nes kelionė kainuoja, o dar neaišku, ar tą darbą pasiūlys“, - abejoja žmonės.

Prie Mūšos ir Lėvens

Senasis Vaškų malūnas

Žmogus ne vien duona sotus. Šiuos išmintingus žodžius ne vieną kartą su meile ir šiluma tarė Pasvalio „Lėvens“ mokyklos istorijos mokytoja, aktyvi kraštotyrininkė, Pasvalio moterų katalikių draugijos kultūrinio darbo organizatorė Vlada Čirvinskienė per šios organizacijos surengtą ekskursiją į Vaškų seniūniją Pasvalio rajone. Ne kartą Vlada tarė ir kitą frazę: „Būkime dvasingesni“. Vadinasi, šiltesni, atidesni šalia esančiajam, pastabesni grožiui, gėriui. O ekskursijoje, be moterų, dalyvavo ir vaikai iš daugiavaikių Pasvalio šeimų.

Kompaktinis diskas apie juodžiausią Lietuvos istorijos laikotarpį

Iš kairės: Egidijus Vaškevičius, Ignas Miniotas, Limbertas Klimka, Irena Seliukaitė ir Eligijus Juvencijus Morkūnas

Spalio 18 dieną UNESCO rūmuose Paryžiuje atidaryta paroda „Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėje”, skirta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui paminėti. Į šią parodą iškeliavo ir kompaktinis diskas “Iš tremties į Europą”, kuriame – juodžiausias Lietuvos istorijos laikotarpis: valstybingumo praradimas XVIII a. pabaigoje ir XX a. penktajame dešimtmetyje bei parodomos daugialypės kovos formos, siekiant išlaikyti identitetą, atsikovoti ir išsaugoti spaudą gimtąja kalba.

Knyga apie miesto elektros ūkį

Bronius VERTELKA

Kalba miesto vicemeras Petras Luomanas. Sėdi knygos autoriai Joana Viga Čiplytė ir Gražvydas Jonas Gudynas

Panevėžio kraštotyros muziejuje pristatyta Joanos Vigos Čiplytės ir Gražvydo Jono Gudyno knyga „Panevėžio miesto elektrinei 80“. Ji išleista Elektros tinklų įmonės ir miesto savivaldybės Studijų ir mokslo rėmimo fondo lėšomis. Knygos pristatyme dalyvavo ir kalbėjo miesto vicemeras krikščionis demokratas Petras Luomanas.

Tokį išsamų leidinį apie miesto elektros ūkį kol kas turi vienintelis Panevėžys. Medžiagą jam po kruopelę rinko 41 metus elektros inžinieriumi dirbęs G.J.Gudynas. Jis sužinojo, kad elektrinę įkūrė ir ją eksploatavo miesto valdžia. Tuo metu jos gaminama elektros energija buvo pigiausia tarp kitų Lietuvos miestų.

Lietuvių stropumas stebino užsieniečius

Ramygalietė dailės mokytoja metodininkė Laima Kiškienė mėgsta vilkėti savo megztus rūbus

Strokovo mieste (Vokietija) vyko tarptautinis šiaudinių skulptūrų festivalis. Dalyvauti jame buvo pakviesti miestų, kurių herbe yra gandras, atstovai. Iš Lietuvos vyko Ramygalos pasiuntiniai. Savo kūryba festivalyje jie laimėjo ketvirtą vietą.

Kartu su Ramygalos vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininke Laima Kiškiene į Vokietiją vyko trys jos bendraminčiai pagalbininkai. Strokove, kuris gyventojų skaičiumi yra šiek tiek didesnis už Ramygalą, lietuviai turėjo pateikti savo dirbinį. Be mūsiškių, šiame renginyje dalyvavo Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos atstovai.

Tautos kariuomenė

Alytaus šaulių rinktinei – 85-eri

Gintaras LUČINSKAS,

Alytaus apskrities karininko A
.Juozapavičiaus šaulių rinktinės vado pavaduotojas

Gydytojas dr. Simas Janavičius (1880-1956) – vienas iš Alytaus šaulių rinktinės įkūrėjų 1919 metais

Sakoma, kad šauliai – tautos kariuomenė. Taikos metu šauliai rengiasi tėvynės gynimui. Kam tai reikalinga, geriausiai 1928 metais atsakė Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis: „Pagrindinis tėvynės gynėjo ypatumas glūdi žmogaus sieloje. Jos negalima sudaryti ūmai, trumpu laiku. Jis auklėjamas iš pat mažens. Tėvynės gynimo dvasia reikalinga ne vien tiems, kurie su ginklu rankose ją gina. Tikrai nenugalimas kraštas bus tiktai tas, kurio visi gyventojai – ir dideli, ir maži, ir vyrai, ir moterys – brangins savo krašto laisvę ir kaip galėdami ją stiprins ir gins. Tebūnie visi mūsų darbai nušviesti tėvynės meilės, tėvynės gynimo dvasios, tada visi jie tėvynei bus naudingi, ją stiprins ir gins“.

Darbai ir žygdarbiai neišblėso

Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos suvažiavimas

Bronzinį biustą gen. P.Plechavičiui pašventino du kunigai, buvę LVRS kariai (iš kairės) Vytautas Grigaravičius ir Romualdas Šalčiūnas

Kauno karininkų ramovėje spalio 19 dieną į suvažiavimą buvo susirinkę Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos delegatai. Mat šios organizacijos vadovai renkami dvejų metų kadencijai, tad atėjo laikas jiems pateikti ataskaitą apie nuveiktus darbus. Šiuo metu Lietuvos vietinės rinktinės (LVR) narių yra 480. Kasmet karių gretos retėja. Per visą šios sąjungos atkūrimo laikotarpį Amžinybėn išėjo aštuoniasdešimt šios organizacijos narių.

Pergalės ar okupacijos jubiliejus?

Petras KATINAS

Visa Rusijos žiniasklaida – laikraščiai, žurnalai, televizijos ir radijo kanalai skelbia straipsnius, transliuoja laidas, rodo stalininių laikų kino filmus, amžininkų prisiminimus, istorikų vertinimus apie praėjusį Antrąjį pasaulinį karą, Rusijoje ir kai kuriose komunistinių įpročių neatsisakančiose posovietinėse šalyse tradiciškai tebevadinamu didžiuoju tėvynės karu. Taip rengiamasi iškilmingam „didžiosios pergalės“ 60-mečio minėjimui 2005 metais.

„XXI amžiaus“
redakcija išleido
2005 metų katalikų
kalendorių.
Jo kaina priklauso
nuo perkamų
egzempliorių
skaičiaus:

1 – 10 egz. – 50 ct,
11 – 100 egz. – 45 ct,
101 – 1000 egz. – 40 ct,
1001 – 3000 egz. – 35 ct.

Kviečiame įsigyti!

„Vienuolynų steigimas“

Leidykla „Naujasis amžius“ 1000 egzempliorių tiražu išleido Šv. Jėzaus Teresės Avilietės knygą „Vienuolynų steigimas“. Tai biografinis veikalas, kuriame aprašoma pirmųjų basųjų karmelitų vienuolynų steigimas. Knygoje šv. Jėzaus Teresė primena, kaip kilo mintis pradėti karmelitų ordino reformą. Nuosekliai ir plačiai aprašoma, kaip Ispanijoje XVI amžiuje buvo steigiami pirmieji basųjų karmelitų – vyrų ir moterų – vienuolynai, su kokiomis sunkiai įveikiamomis kliūtimis teko susidurti jų steigėjams. Kartu pateikiama daug dvasinio pobūdžio patarimų vienuolynų vyresniosioms ir kitoms seserims. Tai Šventosios penkiolikos metų darbo istorija, kurioje daug aukų ir vargų, istorija sielos, kupinos didvyriškumo ir nepalyginamo pasiaukojimo.

„Vienuolynų steigimo” knyga pirmą kartą išspausdinta 1610 metais Briuselyje, pasirūpinus garbiajai motinai Jėzaus Onai, kuri tuomet buvo Briuselio vienuolyno vyresnioji, kartu su tėvu Jeronimu Grasianu. „Vienuolynų steigimas” yra vertingiausias ir literatūriniu atžvilgiu tobuliausias veikalas tarp visų šv. Teresės raštų. Atskirų vienuolynų steigimo aprašymai yra žaviai paprasti, gyvi, šnekučiavimo tonas kupinas natūralaus žavumo. Čia aiškiai pasirodo laisvas, savitas Teresės stilius, švelnūs, apsvarstyti posakiai, nuosaikus ir blaivus vaizdų parinkimas, kuo pasižymi didžiųjų klasikų darbai. Kartu tai yra puikus istorijos kūrimo darbas!

Priede įdėta knygos vertėjos Vynmedžio Šakelės (Motinos Augustinos – Onos Galdikaitės) biografija.

Tikimės, kad Šventosios kartą ištarti žodžiai „Ateis laikas, kai ši knyga bus skaitoma su dideliu susidomėjimu“ ras atgarsį ir mūsų dienų skaitytojų širdyse.

Knyga siunčiant paštu kainuoja 16 Lt. Norėdami įsigyti knygą, išsiųskite pašto perlaidą adresu: Kazimierui Olišauskui, „XXI amžiaus“ redakcija, a.d. 211, LT - 44003 Kaunas - C, kitoje perlaidos lapelio pusėje nurodydami, už kokią knygą pinigus siunčiate. Gavę perlaidą, knygą išsiųsime paštu.Redakcijoje knygą galima įsigyti pigiau.